Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Prašymo priėmimas

Priimta nagrinėti dalis Seimo narių grupės prašymo ištirti 2019 m. gruodžio mėn. priimtų mokesčių įstatymų pakeitimų konstitucingumą

2020-03-19

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti dalį pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis tiek, kiek jose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įsigaliojimo ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams.

Konstitucinis Teismas taip pat tirs, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Akcizų, Nekilnojamojo turto, Gyventojų pajamų, Pelno mokesčių įstatymų pakeitimo įstatymų nuostatos, kuriomis nustatomas nauja redakcija išdėstytų atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo terminas. Priimtos nagrinėti ir tos prašymo dalys, kuriose prašoma įvertinti, ar Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir ar Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tuo pačiu sprendimu pareiškėjai grąžinta prašymo dalis, kurioje buvo prašoma ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui neprieštarauja Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija).

Pareiškėja savo abejones dėl Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostatų konstitucingumo grindžia oficialiąja konstitucine doktrina, suformuluota aiškinant konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, atsakingo valdymo principus. Pareiškėja nurodo, kad pagal šį ginčijamą teisinį reguliavimą nėra numatyta tam tikro protingo pereinamojo laikotarpio (vacatio legis) mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimui, per kurį mokesčių mokėtojai galėtų pasirengti mokesčių pakeitimams. Pareiškėjos teigimu, nauji mokesčių įstatymai ar galiojančių mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais numatyti, be kita ko, didesni mokesčio tarifai, nuo jų priėmimo praėjus labai trumpam laikotarpiui, t. y. nenustačius tam tikro protingo pereinamojo laikotarpio, galėtų įsigalioti tik išimtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais, t. y. kai būtina nedelsiant užtikrinti ne bet kokius, o tik gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės poreikius, kurių neįmanoma užtikrinti nenustačius naujų mokesčių, nepadidinus mokesčių tarifų, nepanaikinus mokesčių lengvatų, kitaip nepabloginus mokesčių mokėtojų padėties.

Pareiškėja, ginčydama Akcizų, Nekilnojamojo turto, Gyventojų pajamų, Pelno mokesčių įstatymų pakeitimo įstatymus, teigia, kad šių įstatymų nuostatomis nauja redakcija išdėstyti mokesčių įstatymų pakeitimai įsigaliojo nuo jų oficialaus paskelbimo praėjus vos vienai ar kelioms dienoms arba mažiau nei trims mėnesiams. Pareiškėjos teigimu, nesant išimtinių, konstituciškai pagrįstų priežasčių ir nenumačius ūkio subjektams jokių galimybių prie to prisitaikyti (pasirengti neproporcingai didelėms išlaidoms arba kitoms neigiamoms pasekmėms), pažeidžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo imperatyvai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad pagal ginčijamas minėtų įstatymų nuostatas asmenys, kuriems atitinkamai nustatytas papildomas pelno mokestis, pakeisti (padidinti) akcizų tarifai, nekilnojamojo turto mokestis, gyventojų pajamų mokestis, turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad bus nustatytas protingas pereinamasis laikotarpis, per kurį jie galės pasirengti mokėti šiuos mokesčius. Tačiau, įtvirtinus mokesčius nustatančių įstatymų (jų dalių) įsigaliojimą atitinkamai 2020 m. sausio 1 d. arba 2020 m. kovo 1 d., atsižvelgiant į tai, kad tokiam skubiam įsigaliojimui nebuvo išimtinių, konstituciškai pagrįstų priežasčių, nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo numatyti protingą pereinamąjį minėtų įstatymų (jų dalių) įsigaliojimo laikotarpį.

Grįsdama savo abejones dėl Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnio (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija), kuriame įtvirtintas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, atitiktį Konstitucijai, pareiškėja teigia, kad įtvirtinant šį teisinį reguliavimą nebuvo atliktas jo poveikio vertinimas, neįvertintos šiuo reguliavimu nustatyto naujo mokesčio galimos pasekmės finansų rinkai ir visai ekonomikai.  Todėl, pareiškėjos nuomone, buvo pažeista Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Be to, pareiškėjos teigimu, Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija), kuriuo nustatomas naujas mokestis, buvo pasiūlytas ir priimtas per mažiau nei dvi savaites, nevertinus jokio šio reguliavimo poveikio, negavus Lietuvos banko vertinimo, nesuteikus galimybės rinkos dalyviams išdėstyti savo poziciją. Todėl, pareiškėjos vertinimu, buvo paneigti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo imperatyvai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 69 straipsnio 1 dalis.

Pareiškėja taip pat teigia, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą papildomo pelno mokesčio mokėtojais tapo tik kredito įstaigos (bankai), kurios (kurie) pelno gavimo požiūriu yra tokios pačios įmonės, kaip ir kituose ekonominės veiklos sektoriuose veikiančios įmonės, tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tik kredito įstaigoms (bankams) būtų nustatytas papildomo pelno mokestis ir jų pelną būtų galima apmokestinti didesniu tarifu negu kitų privačių įmonių pelną. Taigi, pasak pareiškėjos, nėra konstitucinio pagrindo ir objektyvių priežasčių išskirti tik kredito įstaigas (bankus) ir tik joms (jiems) nustatyti papildomą pelno mokestį, kartu – didesnį pelno mokesčio tarifą negu kitoms privačioms įmonėms, gaunančioms tokį pat ar net didesnį pelną, todėl pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnis.

Grįsdama savo abejones dėl Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalies (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija), pagal kurią kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 euro už kilogramą tabako akcizų tarifas, atitikties Konstitucijai, pareiškėja nurodo, kad ginčijama nuostata nesilaikoma anksčiau numatyto laipsniško akcizo didinimo, be to, numatoma tik vienai, t. y. kaitinamojo tabako, kategorijai nuo 2020 m. kovo 1 d. iš karto padidinti akcizą net 65 proc., o šis padidinimas įsigaliojo net nepraėjus trims mėnesiams nuo ginčijamos nuostatos paskelbimo. Pareiškėjos manymu, valstybėje nesant krizinės būklės, dėl radikalaus ir greito vieno akcizo padidinimo kyla verslo nepasitikėjimas visa teisine verslo aplinka ir valstybės įsipareigojimų vykdymu. Be to, neatlikus pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį būtino tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, nesilaikyta įstatymuose nustatytų esminių įstatymų leidybos procedūros reikalavimų. Todėl, pareiškėjos vertinimu, šiuo ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo imperatyvai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 69 straipsnio 1 dalis.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėja šiose prašymo dalyse pateikė teisinius argumentus savo pozicijai pagrįsti, todėl šios prašymo dalys atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir priimtos nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Pareiškėja prašė ištirti ir Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalies (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui. Pareiškėja teigė, kad, padidinus akcizo tarifą tik kaitinamojo tabako produktams, kaitinamojo tabako gamintojai yra diskriminuojami kitų tabako produktų gamintojų atžvilgiu, t. y. pažeidžiami iš Konstitucijos 29 straipsnio kylantys reikalavimai. Tačiau pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl visi tabako produktų gamintojai, nepaisant to, kad jie gamina skirtingus tabako produktus, pagal Konstitucijos 29 straipsnį turėtų būti laikomi esančiais vienodoje (panašioje) padėtyje ir kodėl jiems turėtų būti nustatytas vienodas akcizų tarifų dydžio teisinis reguliavimas.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejonę dėl Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalies (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, todėl ši jos prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto reikalavimo ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį grąžinama pareiškėjai. Prašymo dalies grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo pačiu klausimu bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2098/content.