Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Prašymo priėmimas

Priimta nagrinėti dalis prašymo įvertinti Vyriausybės nutarimo nuostatos, kuria padidintas komandiruočių kompensacijų apskaičiavimo koeficientas, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams

2020-02-28

Konstitucinis Teismas 2020  m. vasario 27 d. sprendimu priėmė dalį pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjai grąžinta prašymo dalis, kurioje prašoma ištirti minėto Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitiktį Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 5 straipsnio 2, 4 dalims pagal priėmimo tvarką. Grąžinta ir ta prašymo dalis, kuria prašyta įvertinti, ar Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.5 papunktis (2019 m. spalio 16 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Ginčijamu Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu pakeistas, be kita ko, Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 2.5 papunktis – padidintas koeficiento, iš kurio turi būti padauginta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių, laikomų komandiruočių į užsienį kompensacijomis, dydis (toliau – koeficientas) nuo anksčiau nustatyto 1,3 iki 1,65.

Pareiškėja abejonę dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitikties konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai pagal priėmimo tvarką pagrindė teisiniais argumentais.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas (toliau – Projektas) Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) buvo užregistruotas ir nutarimas priimtas tą pačią dieną – 2019 m. spalio 16 d.

Pareiškėjos teigimu, dėl Projekto išvadų nepateikė nė viena ministerija, institucija, organizacija ar kiti suinteresuoti asmenys, nes neturėjo nė vienos dienos savo pastaboms dėl konkretaus 1,65 dydžio koeficiento pateikti, o koeficiento dydis, pasak pareiškėjos, yra esminė ir svarbiausia ginčijamo teisinio reguliavimo dalis, turinti įtakos darbdavių ir darbuotojų teisėms ir interesams.

Pareiškėja nurodo, kad koeficiento keitimo klausimas (tačiau tik dėl krovininio kelių transporto sektoriuje dirbantiems darbuotojams taikytino koeficiento) Vyriausybės siūlymu pirmiausia buvo iškeltas Trišalėje taryboje, tačiau jos posėdžiuose nebuvo svarstytas. Pareiškėjos manymu, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse ir dėl klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis, reiškia, kad Vyriausybės įgaliojimų darbo santykių reglamentavimo srityje įgyvendinimą saisto Vyriausybės pareiga atsakingai laikytis socialinio dialogo ir trišalio bendradarbiavimo, kuris su socialiniais partneriais turi veiksmingai (prireikus – keliais etapais) vykti Trišalėje taryboje. Be to, pasak pareiškėjos, 2005 m. birželio 13 d. Vyriausybė ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos pasirašė susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Vyriausybė ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos susitaria trišaliu principu rengti ir derinti teisės aktų projektus, aktualiausias problemas svarstyti Trišalėje taryboje, vadovautis savo veikloje trišaliais susitarimais ir sprendimais, o Vyriausybė įsipareigoja priimti nutarimus aktualiais ekonomikos, užimtumo, darbo ir socialiniais klausimais tik juos išnagrinėjus šalių pageidavimu Trišalėje taryboje. Vyriausybė, nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą, pareiškėjos teigimu, šio susitarimo nesilaikė.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad netinkamas Projekto derinimas Trišalėje taryboje yra pagrindas pripažinti tokį išskirtiniu būtinumu nepateisintą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo priėmimą prieštaraujančiu Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės (teisinio tikrumo ir teisinio saugumo aspektu), atsakingo valdymo principams.

Pareiškėja taip pat teigia, jog priimant Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nebuvo laikomasi principo, kad teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per protingus terminus – visuomenei, kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su parengtu Projektu, pateikti savo išvadas, pasiūlymus, nes Projektas 2019 m. spalio 16 d. Vyriausybės buvo apsvarstytas ir priimtas per kelias valandas nuo jo paskelbimo TAIS. Taigi buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros atvirumo, skaidrumo, efektyvumo principai (3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai), 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konsultavimosi su visuomene reikalavimas, 9 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teisės akto projektas rengiamas vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais.

Pasak pareiškėjos, nurodyti teisės aktuose nustatytų Vyriausybės nutarimams priimti taikomų procedūrinių reikalavimų pažeidimai, padaryti priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą, yra esminiai, šiurkštūs, nesilaikant šių reikalavimų yra pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, o teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo, socialinio dialogo reikalavimų nesilaikymas priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą reiškia, kad pažeistas atsakingo valdymo principas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir priėmė ją nagrinėti.

Tačiau, kaip sprendime konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėja prašyme nepaaiškino, kaip Vyriausybei priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą buvo pažeistos Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2, 4 dalys, reglamentuojančios TAIS turinį ir funkcines galimybes, taigi nepateikė teisinių argumentų dėl ginčijamo Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo prieštaravimo šioms Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms. Nepateikti teisiniai argumentai ir dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 5 straipsnio 2, 4 dalims pagal priėmimo tvarką.

Pareiškėja taip pat nepaaiškino, kodėl Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 2.5 papunkčio (2019 m. spalio 16 d. redakcija), kuriame nustatyta, kokia tvarka apskaičiuojami dienpinigiai, laikomi komandiruočių į užsienį kompensacijomis, negalima laikyti nustatančiu mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarkos teisinį reguliavimą. Vadinasi, pareiškėja nepagrindė, kodėl koeficiento dydis laikytinas esminiu mokesčio elementu, kuris pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną turi būti nustatomas įstatymu, t. y. nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl šio teisinio reguliavimo atitikties konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Taigi nurodytos pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo dalys neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų ir pagal šio įstatymo 70 straipsnį grąžinamos pareiškėjui. Prašymo ar jo dalies grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2086/content.