Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Prašymo priėmimas

Priimta nagrinėti dalis prašymo ištirti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai

2018-09-20

Konstituciniame Teisme priimta dalis pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, susijusio su asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijų pateikimo terminais ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukme.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo asmuo, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo. Minėtose Interesų derinimo įstatymo nuostatose, be kita ko, įtvirtinta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus pateikdamas privačių interesų deklaraciją.

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones, nurodo, kad Interesų derinimo įstatymo 5 straipsnyje nėra nustatyta, kada turi būti pateikiama asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracija (ar kai viešoji įstaiga ir asociacija pradeda dalyvauti tam tikrose procedūrose, susijusiose su lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavimu, ar kai baigiamos procedūros ir paskiriamos lėšos iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ar kai pradedama atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su šių lėšų panaudojimu, ir pan.). Pasak pareiškėjo, taip pat nėra nustatyta, kiek laiko trunka pareiga deklaruoti privačius interesus (iki procedūrų, susijusių su lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavimu, pvz., viešųjų pirkimų procedūros, pabaigos, iki veiksmų, susijusių su iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gautų lėšų panaudojimu, pvz., tam tikro projekto, kuriam skirtos lėšos, atlikimo pabaigos, visą laiką, jeigu viešoji įstaiga ar asociacija nuolat gauna lėšas iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ar pan.). Pareiškėjas pažymi, kad Interesų derinimo įstatymo 5 straipsnis skirtas būtent deklaracijos pateikimo tvarkai reglamentuoti. Todėl, pareiškėjo vertinimu, šio įstatymo 5 straipsnyje nenustatytas teisinis reguliavimas laikytinas legislatyvine omisija (teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija), kuri prieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems vidinės teisės sistemos darnos ir teisinio aiškumo reikalavimams.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisinio aiškumo principui neprieštarauja Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

Iš pareiškėjo prašymo ir jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos visumos matyti, kad pareiškėjui abejonių kelia ginčijamu teisiniu reguliavimu pateiktos sąvokos aiškinimas ir šio reguliavimo taikymo jo nagrinėjamoje administracinėje byloje apimtis. Tačiau pareiškėjas prašyme nepateikia argumentų, kodėl jam kilę teisinio reguliavimo neaiškumai negali būti pašalinti taikant ir aiškinant teisę, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas, ar kad pareiškėjui kilę teisinio reguliavimo neaiškumai yra tokie, kad užkerta kelią formuotis Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo teismų praktikai ir kelia esmines abejones dėl teismų galimybių vykdyti teisingumą pagal šią nuostatą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčyta Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata aiškinta ir, atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio administracinių teismų praktiką, nagrinėtose bylose. Taigi pareiškėjas, Konstitucinio Teismo prašydamas ištirti ginčytą teisinį reguliavimą, prašo išaiškinti jam kilusius minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimus, kurie gali būti išspręsti, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas. 

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus, ir kad abejones dėl įstatymų taikymo turi pašalinti pats teismas. Todėl pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą prašymo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui, ir jį nagrinėti atsisakyta.

Konstitucinis Teismas nepriėmė nagrinėti ir tos pareiškėjo prašymo dalies, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijos 22 straipsniui ir konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatyta, kad deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami viešai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.

Iš pareiškėjo prašymo ir nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad šioje  byloje nėra sprendžiamas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pateiktos privačių interesų deklaracijos duomenų viešumo klausimas; šioje byloje aktualu nustatyti, ar asmuo konkrečiu atveju apskritai turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus pateikdamas privačių interesų deklaraciją.

Taigi Interesų derinimo įstatymo 1 ir 2 dalių nuostatos tiek, kiek jose nustatyta, kad privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami viešai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje netaikytinos.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi (teisės kreiptis į teismą) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (69 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl šią prašymo dalį atsisakyta nagrinėti.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/19_2018.htm.