Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Prašymo priėmimas

Priimta nagrinėti dalis prašymo ištirti teisės aktų nuostatų, susijusių su kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiavimu, atitiktį Konstitucijai

2020-08-21

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti dalį pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti:

1) Farmacijos įstatymo 57 straipsnio (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2019 m. gegužės 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 „Dėl Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. sausio 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas):

– 111 punkto (2020 m. vasario 19 d. redakcija) atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams,

– 4.1 papunkčio (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad „GESvid – to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamų, jų nesant, didmeninių trijų mažiausių kainų, nurodytų Tarptautinėje duomenų bazėje vaistų kainoms patikrinti (toliau – EURIPID) (neįskaitant PVM ar analogiško toje valstybėje taikomo mokesčio) ir neatitinkančių Aprašo 42 punkte nurodytų sąlygų, vidurkis. Jeigu vaistinis preparatas neįregistruotas ir neparduodamas nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, jo GESvid laikoma vaistinio preparato tiekėjo valstybėje deklaruojama kaina. Jeigu Europos Sąjungos valstybėje (arba vaistinio preparato tiekėjo valstybėje) parduodamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekis neatitinka Lietuvos Respublikai tiekiamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekio, šio vaistinio preparato pakuotės tiekėjo kaina, deklaruojama toje valstybėje, perskaičiuojama pagal artimiausio dozuočių kiekio ir santykinai pigesnės pakuotės kainą“, taip pat 5 punkto, 5.1–5.3 papunkčių, 5.4 papunkčio (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 8 punkto (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 10 punkto, 10.1–10.3 papunkčių, 14 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

– 51 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 101 punkto (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui,

– 51 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 8 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 101 punkto (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija), 14 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

Konstitucinis Teismas tuo pačiu sprendimu pareiškėjai grąžino prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti Aprašo:

– 51 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 101 punkto (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija), 8 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 14 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį konstituciniam atsakingo valdymo principui,

– 111 punkto (2020 m. vasario 19 d. redakcija) atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui (2009 m. birželio 11 d. redakcija).

Prašymą ištirti Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitiktį Konstitucijai pareiškėja grindžia teisiniais argumentais. Pareiškėja teigia, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną poįstatyminiu teisės aktu įgyvendinamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis; įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka; viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turi būti reguliuojama įstatymais.

Pareiškėjos teigimu, ginčijamose įstatymų nuostatose Vyriausybei suteikiama (deleguojama) teisė poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti esminius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų, paciento priemokų už juos apskaičiavimo principus ir kriterijus, kurie lemia vaistų pacientams prieinamumą ir ūkio subjektų patekimą į rinką, todėl šie principai ir kriterijai turi būti nustatyti įstatymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės principu.

Pareiškėja taip pat prašo ištirti kai kurių Aprašo nuostatų atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjos teigimu, pagal Aprašo 111 punkte nustatytą teisinį reguliavimą asmeniui, sumokėjusiam privalomas sveikatos draudimo įmokas, yra privaloma gydymo pradžioje gydytis pigiausiu kompensuojamuoju vaistiniu preparatu. Tai, pareiškėjos manymu, apriboja asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu, teisę pasirinkti tinkamą gydymą ir pacientų teisę naudotis sveikatos draudimu. Pareiškėja nurodo, kad pagal Konstituciją toks ribojimas gali būti nustatytas tik įstatymu. Pareiškėja savo poziciją grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kuriose atskleidžiant konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų turinį konstatuota, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą santykiai, susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojami įstatymais, šių santykių neleidžiama reguliuoti poįstatyminiais teisės aktais, o pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėja prašo įvertinti Aprašo 4.1 papunkčio (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija) tiek, kiek jos nurodyta, 5 punkto, 5.1–5.3 papunkčių, 5.4 papunkčio (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 8 punkto (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 10 punkto, 10.1–10.3 papunkčių ir 14 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjos teigimu, Aprašo 4.1 papunktyje (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį apskaičiuojant GESvid remiamasi ne to paties gamintojo kitose Europos Sąjungos šalyse deklaruota vaistinio preparato kaina, o to paties bendrinio pavadinimo kitose Europos Sąjungos šalyse taikoma kaina, t. y. kitų gamintojų, kitų vaistinių preparatų deklaruotomis kainomis kitose Europos Sąjungos šalyse, lemia tai, kad apskaičiuojant minėtą mažmeninę kainą remiamasi mažiausiomis kitų vaistų deklaruotomis kainomis, kurios yra neaktualios ir neatitinka rinkos sąlygų Lietuvos Respublikoje, o Aprašo 5 punkte, 5.1–5.3 papunkčiuose, 5.4 papunktyje (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 8 punkte (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 10 punkte, 10.1–10.3 papunkčiuose ir 14 punkte (2019 m. birželio 26 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia kompensuojamojo vaistinio preparato bazinė kaina bei paciento priemoka ir nustatytas jų dydžio ribojimas, lemia vaistinio preparato patekimą į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.

Pareiškėjos manymu, pagal Konstitucijos 53 straipsnį reikalaujama užtikrinti vaistinių preparatų pacientams prieinamumą, racionalų vaistų vartojimą. Vaistinių preparatų prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise pasinaudoti vaistų kompensavimo sistema. Be to, vaistinių preparatų prieinamumas siejamas ne tik su paciento galimybėmis įsigyti (įpirkti) vaistinį preparatą, bet ir su to vaistinio preparato pasiūla. Pareiškėja taip pat remiasi oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja, be kita ko, sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkio subjektų lygiateisiškumą ir kt.; jos neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Pareiškėja nurodo ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su konstituciniu teisinės valstybės principu, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu; įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų priimti.

Pareiškėjos nuomone, Aprašo 4.1 papunktyje, 5 punkte, 5.1–5.3, 5.4 papunkčiuose, 8, 10 punktuose, 10.1–10.3 papunkčiuose ir 14 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra ribojama vaistinių preparatų prieinamumas pacientams, galimybės tam tikriems ūkio subjektams patekti į rinką ir joje konkuruoti bei parduoti vaistinius preparatus. Pagal savo esmę toks teisinis reguliavimas gali būti nustatytas tik įstatymu. Todėl, pareiškėjos teigimu, yra pažeisti iš Konstitucijos 46 straipsnio, 53 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai.

Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji, be kita ko, prašo ištirti, ar Aprašo 51 punktas (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 101 punktas (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Aprašo 51 ir 101 punktuose nustatytas draudimas keisti atitinkamai kompensuojamojo vaistinio preparato bazinę kainą ir kompensuojamojo vaistinio preparato sutartinio veikliosios medžiagos kiekio bazinę kainą: šiuose punktuose įtvirtina, kad tais atvejais, kai rengiant Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną naujai apskaičiuota minėta bazinė kaina yra didesnė nei įtvirtintoji galiojančiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, galiojanti bazinė kaina nekeičiama.

Pareiškėjos teigimu, toks teisinis reguliavimas iš esmės apriboja konkurenciją vaistinių preparatų rinkoje, nes keičiantis vaistinių preparatų kainoms ūkio subjektai nebegali rinkos sąlygomis tiekti kompensuojamų vaistinių preparatų. Pagal savo esmę toks teisinis reguliavimas, pareiškėjos nuomone, gali būti nustatytas tik įstatymu. Todėl, pareiškėjo teigimu, yra pažeisti iš Konstitucijos 46 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai.

Pareiškėja taip pat prašo ištirti Aprašo 51 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 8 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 101 punkto (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija), 14 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

Pareiškėjos teigimu, keičiant minėtus Aprašo punktus ir išdėstant juos nurodytomis redakcijomis nebuvo atliktas tinkamas ir išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, nors, pareiškėjos teigimu, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 punktus teisėkūros subjektas turi užtikrinti, kad teisėkūra atitiktų tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo, aiškumo principus, o pagal šio įstatymo 15 straipsnį, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms.

Todėl, pareiškėjos nuomone, priimant minėtų Aprašo punktų pakeitimus buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, kuris, kaip konstatuota oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje, suponuoja reikalavimą, kad teisėkūros subjektai teisės aktus leistų neviršydami savo įgaliojimų, paisydami teisėkūros procedūrinių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visos šios prašymo dalys atitinka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtos nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Pareiškėja prašė ištirti minėtų Aprašo 51, 8, 101, 14 punktų atitiktį konstituciniam atsakingo valdymo principui, tačiau nepateikė jokių tokią prašymo dalį pagrindžiančių argumentų.

Pareiškėja taip pat prašė įvertinti Aprašo 111 punkto atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo prašymą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi, kuria pripažinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui prieštarauja sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kainynus tvarkos aprašo nuostatos. Tačiau tai savaime nepagrindžia, kodėl Vyriausybė, priimdama nutarimą, kuriuo patvirtino Aprašą, vykdė būtent viešojo administravimo subjekto veiklą, todėl turėjo vadovautis viešojo administravimo subjekto veiklai taikomu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Vadinasi, pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos prašymo dalį, kurioje abejojama Aprašo 111 punkto atitiktimi Viešojo administravimo įstatymui.

 Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šios prašymo dalys neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto reikalavimo ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra grąžinamos pareiškėjui.  Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2206/content.