Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Prašymo priėmimas

Priimta dalis prašymo ištirti, ar Seimo nutarimas dėl apkaltos Seimo nariui Artūrui Skardžiui komisijos pakeitimo neprieštarauja Konstitucijai

2018-08-30

Konstituciniame Teisme priimta dalis pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (toliau – Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas) atitiktį Konstitucijai ir Seimo statutui.

Priėmus ginčijamą nutarimą pakito Specialiosios tyrimo komisijos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija) sudėtis. Iš Komisijos buvo išbrauktas vienas jos narys – Seimo narys A. Kubilius. Vietoj jo kitas Seimo narys paskirtas nebuvo ir likusi Komisijos sudėtis išliko nepakitusi.

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Seimo statuto 232 straipsnio 3 daliai, 71 straipsnio 3 daliai ir 5 dalies nuostatoms „Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama“. Seimo statuto 232 straipsniu reguliuojama specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka, o 71 straipsnis skirtas Seimo komisijų sudarymui reguliuoti.

Pareiškėja savo abejones grindžia tuo, kad priimant ginčijamą Seimo nutarimą buvo pažeista Seimo statute nustatyta Seimo komisijų sudarymo tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo visumos, jos vertinimu, ši tvarka turėjo būti taikoma ne tik pirmą kartą sudarant Komisiją, bet ir keičiant jos sudėtį. Pareiškėjos manymu, Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą priėmus nesilaikant Seimo statute įtvirtintos Seimo komisijų sudarymo tvarkos, iš Komisijos be teisinio pagrindo buvo pašalintas vienas jos narys.

Pareiškėja taip pat prašė ištirti Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo atitiktį Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, pagal kurią pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų (Seimo nario laisvas mandatas).

Konstitucinis Teismas nustatė, kad savo abejones dėl ginčijamo Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai pareiškėja grindė išimtinai įstatymų nuostatomis, tačiau nepateikė konstitucinių argumentų, kaip ginčijamu Seimo nutarimu yra pažeidžiama Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis.

Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Seimas, turėdamas diskreciją nustatyti savo struktūrą, turi ir diskreciją sudaryti savo struktūrinius padalinius, jų kompetenciją, sudėtį. Tačiau pareiškėja prašyme nesusiejo Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principų su Seimo diskrecija nustatyti savo laikinų struktūrinių padalinių, tarp jų ir specialiųjų tyrimo komisijų, sudėtį, neatskleidė, kokią įtaką šie principai turi Seimo įgaliojimams nustatyti specialiųjų tyrimo komisijų sudėtį. Be to, pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl pagal Konstituciją Seimo nario laisvas mandatas ar Seimo narių lygybės principas turėtų būti aiškinamas kaip suteikiantis konkrečiam Seimo nariui teisę būti konkrečios specialiosios tyrimo komisijos nariu, taip pat kodėl, jos manymu, Seimo diskrecija nustatyti specialiosios tyrimo komisijos sudėtį yra nesuderinama su Seimo narių lygybės principu.

Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kaip Seimas ginčijamu Seimo nutarimu pažeidė Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principus, taigi ir Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalį. Todėl ši prašymo dalis, kaip neatitinkanti prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą nustatytų reikalavimų, remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu grąžinta pareiškėjai.

Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/16_2018.htm.