Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Prašymo priėmimas

Konstitucinis Teismas nenagrinės Respublikos Prezidento prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų nuostatas, susijusias su teisėjų atleidimu iš pareigų

2019-09-05

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Prezidento prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 15.3.1.1 papunkčio pirmos pastraipos ir Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.1 papunkčio trečios pastraipos nuostatas, susijusias su teisėjų atleidimu iš pareigų.

Pareiškėjas Respublikos Prezidentas prašė išaiškinti, ar minėtos Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų nuostatos reiškia, be kita ko, kad Respublikos Prezidentas privalo kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą instituciją (Teisėjų tarybą) dėl teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktą (pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus), nors šio teisėjo atžvilgiu yra pradėta atleidimo iš pareigų procedūra kitu Konstitucijos 115 straipsnyje numatytu pagrindu arba jo pašalinimo iš pareigų procedūra pagal Konstitucijos 116 straipsnį, o Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta įstatyme numatyta speciali teisėjų institucija atitinkamai privalo patarti dėl tokio teisėjo atleidimo pasibaigus jo įgaliojimų laikui ar sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, nors jo atžvilgiu yra pradėta atleidimo iš pareigų procedūra kitais Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais arba jo pašalinimo iš pareigų procedūra pagal Konstitucijos 116 straipsnį.

Kitaip tariant, pareiškėjas prašė išaiškinti, ar privaloma pradėti teisėjo atleidimo iš pareigų procedūrą pasibaigus jo įgaliojimų laikui ar sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, kai jo atžvilgiu yra pradėta atleidimo iš pareigų kitais Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais (be kita ko, dėl poelgio, pažeminusio teisėjo vardą) arba pašalinimo iš pareigų  apkaltos proceso tvarka pagal Konstitucijos 116 straipsnį procedūra.  

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nurodo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas ir jo prašomos išaiškinti Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų nuostatos suponuoja tai, kad teisėjas, kurio įgaliojimų laikas pasibaigė arba kuris sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, turi būti atleistas iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktą; tai, be kita ko, reiškia, kad Respublikos Prezidentas privalo kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą įstatymo numatytą specialią teisėjų instituciją (Teisėjų tarybą) dėl patarimo, susijusio su tokio teisėjo atleidimu iš pareigų pasibaigus jo įgaliojimų laikui arba jam sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, o ši speciali teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui dėl tokio teisėjo atleidimo. Todėl, pareiškėjo teigimu, gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kai teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia arba įstatyme nustatytas pensinis amžius jam sueina po to, kai šio teisėjo atžvilgiu jau yra pradėta atleidimo ar pašalinimo iš pareigų kitais Konstitucijoje numatytais pagrindais procedūra. Pareiškėjo manymu, tokiu atveju teisėjo atleidimo iš pareigų pasibaigus jo įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus procedūra, nustatyta Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte, neturėtų būti pradėta.  Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme pažymėta, kad priešingu atveju, be kita ko, galėtų susidaryti tokia situacija, kai, galimai esant kitiems Konstitucijos 115 straipsnyje numatytiems pagrindams atleisti konkretų teisėją iš pareigų (be kita ko, pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą – teisėjui savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą) arba galimai esant pagrindams jį pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka, būtų sudarytos prielaidos tokį teisėją iš pareigų atleisti būtent Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. pasibaigus jo įgaliojimų laikui arba jam sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus. Tokia situacija, pasak pareiškėjo, galėtų sudaryti prielaidas mažėti žmonių pasitikėjimui teise, valstybės teisine sistema, kilti abejonėms dėl teisėjų korpuso formavimo skaidrumo.

Kitaip tariant, pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašė paaiškinti, kaip konkrečiai jo prašyme nurodytu atveju turėtų būti taikomos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 papunkčio pirmos pastraipos ir Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.1 papunkčio trečios pastraipos nuostatos, t. y. kaip šios nuostatos turėtų būti įgyvendinamos teisės taikymo srityje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jis neaiškina, kaip konkrečiai Konstitucinio Teismo nutarimas, kitas baigiamasis aktas ar jo nuostatos turėtų būti įgyvendinami, be kita ko, teisės taikymo srityje. Pažymėtina, kad tokių klausimų sprendimas yra pirmiausia institucijų, turinčių teisės taikymo įgaliojimus, atsakomybė. Be to, Konstitucinis Teismas neteikia teisinių konsultacijų nei dalyvavusiems byloje asmenims, nei kitiems asmenims.

Konstitucinis Teismas sprendime taip pat pabrėžė, kad ne kartą yra konstatavęs, jog negali aiškinti to, ko toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė. Konstitucinis Teismas priminė, kad minėtuose 2006 m. gegužės 9 d. nutarime ir 2009 m. gegužės 15 d. sprendime netyrė ir išsamiau nevertino kiekvieno Konstitucijos 115 straipsnyje nustatyto teisėjų atleidimo atvejo ir pagrindo, taip pat netyrė ir nevertino Konstitucijos 116 straipsnyje (pagal kurį Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka) įtvirtinto teisėjų pašalinimo iš pareigų pagrindo. Bylos, kurioje priimti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas ir Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas, tyrimo dalykas buvo Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos (Teisėjų tarybos) ir Respublikos Prezidento įgaliojimų santykio atleidžiant teisėjus iš pareigų būtent Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus) klausimas. Konstitucinis Teismas nė viename iš minėtų baigiamųjų aktų netyrė ir neaiškino kitų Konstitucijos 115, 116 straipsniuose nustatytų teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų pagrindų, jų santykio. Konstitucinis Teismas taip pat netyrė  situacijos, kurią prašė išaiškinti pareiškėjas, t. y. kai Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte numatytas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas atsiranda vėliau, nei Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją dėl to paties teisėjo atleidimo kokiu nors kitu Konstitucijos 115 straipsnyje numatytu pagrindu (be kita ko, pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą – teisėjui savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą) arba vėliau nei to teisėjo atžvilgiu yra pradėta jo pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka procedūra pagal Konstitucijos 116 straipsnį.

Atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko netyrė, ir į tai, kad jis neaiškina, kaip įgyvendinami Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai teisės taikymo srityje, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas išaiškinti atitinkamas Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo ir Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo nuostatas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Todėl, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakyta jį nagrinėti.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1966/content.