Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Informacija apie posėdį

Pradedama nagrinėti byla pagal prašymus įvertinti teisės aktų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimu iš pareigų, konstitucingumą

2020-08-18

Konstitucinis Teismas rugpjūčio 19 d., trečiadienį, 12 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal Seimo narių grupės, Seimo ir Vilniaus apygardos teismo (toliau – VAT) prašymus ištirti teisės aktų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimu iš pareigų, konstitucingumą. 

Pareiškėja Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 2 daliai („Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu“), 5 daliai („Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija“), 115 straipsnio 4 punktui („Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais: <...> 4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;“), konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principams.

Pasak pareiškėjos, Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatyta specifinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisėjų ir teismo pirmininko skyrimo ir atleidimo procedūra, kurioje dalyvauja Respublikos Prezidentas (teikia kandidatūras į šio teismo teisėjus ir pirmininkus), teisminės valdžios savivaldos institucija Teisėjų taryba (pataria Respublikos Prezidentui skirti ar atleisti šio teismo teisėjus) ir įstatymų leidžiamoji valdžia Seimas (skiria ir atleidžia šio teismo teisėjus ir pirmininkus). Pareiškėjos teigimu, Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti LAT skyriaus pirmininko iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti LAT pirmininku. Pareiškėjos manymu, taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti LAT skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad tiek Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos nutarime buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik jei ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas. Atskirai balsuodamas dėl Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo 1 ir 2 straipsnių ir tokiu būdu atleidęs LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, jos nepaskirdamas į LAT pirmininko pareigas, Seimas, pareiškėjos manymu, priėmė kitokį nutarimą, negu siūlė Respublikos Prezidentas ir teisėjų savivaldos institucija Teisėjų taryba, negavęs tokiam sprendimui jos pritarimo.

Pareiškėjos teigimu, atleisdamas LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę nesant konstitucinio pagrindo, Seimas sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į LAT teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio teismo pirmininko pareigas atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be konstitucinio teisinio pagrindo. Taip, pasak pareiškėjos, buvo paneigta konstitucinė idėja, kad teisminė valdžia yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu.

Pareiškėjo Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui“ išdėstytas prašymas ištirti, ar:

– Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus, 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktui neprieštarauja Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juo teikta Seimui atleisti LAT teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų dar nepaskyrus jos LAT pirmininke;

– Konstitucijos 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo 79 straipsnio 4 daliai, 81 straipsnio 1, 3 dalims, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktui neprieštarauja Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu dekretu Respublikos Prezidentas teikė Seimui atleisti LAT teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų dar nepaskyrus jos šio teismo pirmininke. Pareiškėjo manymu, taip nesilaikyta Teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir kartu pažeista Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto nuostata, pagal kurią Respublikos Prezidentas gali teikti Seimui atleisti teisėjus tik įstatymo numatytais atvejais, Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalis, pagal kurią visi subjektai, kurie turi įgaliojimus spręsti teisėjų atleidimo iš pareigų klausimus, įpareigojami laikytis Teismų įstatyme nustatytos teisėjų atleidimo iš pareigų tvarkos, taip pat Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktas, pagal kurį teisėjas atleidžiamas iš pareigų tik paskyrus jį į kitas pareigas. Pareiškėjo teigimu, nesant Konstitucijoje ar Teismų įstatyme nustatyto pagrindo atleisti teisėją iš pareigų, pažeistas konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas. Pareiškėjas mano, kad ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu nepaisyta vieno esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio tikrumo ir aiškumo imperatyvo, nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, be kita ko, tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas teigia, kad dėl Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekrete Nr. 1K-164 išdėstyto teikimo Seimui teisinio ydingumo susiklostė tokia padėtis, kad slaptu balsavimu priimtu Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-2848 LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė S. Rudėnaitė atleista iš pareigų nepasibaigus jos paskyrimo į šias pareigas terminui ir nesant jokio kito Konstitucijoje ar Teismų įstatyme nustatyto LAT skyriaus pirmininko atleidimo iš pareigų pagrindo, taip pat ir nustatytojo Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo Respublikos Prezidentas vadovavosi teikdamas Seimui ją atleisti. Pasak pareiškėjo, šiuo ginčijamu Seimo nutarimu  nepaisyta Teismų įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nustatytos LAT skyriaus pirmininko įgaliojimų (kadencijos) trukmės ir kartu pažeistas konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas, neužtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, taigi pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas; nepaisyta Teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų LAT skyriaus pirmininko atleidimo iš pareigų pagrindų ir kartu pažeista Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalis, įpareigojanti visus subjektus, kurie turi įgaliojimus spręsti teisėjų atleidimo iš pareigų klausimus, laikytis Teismų įstatyme nustatytos teisėjų atleidimo iš pareigų tvarkos, Konstitucijos 115 straipsnio 4 punktas, pagal kurį teisėjas atleidžiamas iš pareigų paskyrus jį į kitas pareigas, taip pat konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas; pažeista Teismų įstatymo 81 straipsnio 3 dalis, pagal kurią Seimas atleidžia LAT skyriaus pirmininką iš pareigų Respublikos Prezidento teikimu, kartu pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principai; nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, be kita ko, tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas VAT nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams Seimui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu.

Pareiškėjo teigimu, priėmus Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą susiklostė tokia faktinė situacija, kad Respublikos Prezidentas 2019 m. gruodžio 16 d. dekretu Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ teikė Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke, o S. Rudėnaitė po Seime vykusio slapto balsavimo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas paskirta nebuvo ir buvo atleista iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Pasak pareiškėjo, S. Rudėnaitė buvo atleista iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų nesant Konstitucijoje nustatyto atleidimo pagrindo, be to, nesant dėl to nei Respublikos Prezidento teikimo, nei Teisėjų tarybos patarimo, o pati balsavimo procedūra, išskaidant klausimus, kuriais balsuojama, galimai suponuoja, kad balsavimo rezultatai neatspindi tikrosios Seimo narių valios. Todėl, pareiškėjo manymu, kyla pagrįstų abejonių dėl Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijos 112 straipsnio 2, 5 dalims, 115 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, atsakingo valdymo principams.

Prašymų tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/4_2020.htm;

https://www.lrkt.lt/~prasymai/3_2020.htm;

https://www.lrkt.lt/~prasymai/12_2020.htm