Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Informacija apie paskelbimą

Skelbiamas nutarimas byloje dėl teisinio reguliavimo, susijusio su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu tarnybiniams nusižengimams tirti, atitikties Konstitucijai

2019-04-17

Konstitucinis Teismas balandžio 18 d., ketvirtadienį, 11 val. skelbs nutarimą byloje dėl teisinio reguliavimo, susijusio su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu tarnybiniams nusižengimams tirti, atitikties Konstitucijai.

Šioje byloje nagrinėti du – Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) – prašymai, kurie Konstitucinio Teismo kovo 21 d. sprendimu sujungti į vieną bylą.

VAAT prašė ištirti, ar Konstitucijos 22 straipsniui ir 33 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalis tiek, kiek jose nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, be kita ko, kriminalinės žvalgybos informacijos, surinktos apie kitą asmenį, o ne tą, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, panaudojimo sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą klausimą procedūra.

VAAT prašymą pateikė sustabdęs administracinę bylą, kurioje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo (įstaigos vadovo) pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus, kuriuos tiriant panaudota informacija, kriminalinės žvalgybos metu surinkta apie kitą asmenį, o ne tą, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo nustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinimo ir perdavimo naudoti sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą klausimą procedūra. Pagal šį įstatymą, sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimą, leidžiama naudoti išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą apie kitą asmenį, o ne tą, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Toks teisinis reguliavimas, VAAT manymu, neatitinka asmens teisių, be kita ko, asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir jo gerbimą (Konstitucijos 22 straipsnis), ribojimo sąlygų  ir juo yra pažeidžiama konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis).

LVAT prašė ištirti, ar Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą sustabdęs administracinę bylą, kurioje sprendžiama, ar teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo (šią nuobaudą Klaipėdos apygardos administracinis teismas vėliau panaikino ir skyrė kitą tarnybinę nuobaudą – papeikimą). Šiuo atveju tarnybiniams nusižengimams tirti buvo panaudota pagal KŽĮ atliekant tyrimą dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi surinkta informacija. Pareigūnas pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčija kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant jam tarnybines nuobaudas teisėtumą ir teigia nebuvęs supažindintas su panaudota kriminalinės žvalgybos informacija.

LVAT teigimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą, neatitinka asmens teisių, tarp jų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą, ribojimo sąlygų.

Pasak pareiškėjo, tarnybinė atsakomybė nėra baudžiamoji atsakomybė ir ją taikant  nėra siekiama nubausti asmenis už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas pagal baudžiamąjį įstatymą. Todėl, LVAT manymu, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas traukiant asmenis tarnybinėn atsakomybėn nėra būtina ir proporcinga valstybės priemonė šios atsakomybės tikslui pasiekti ir ji vertintina kaip valstybės nustatyta priemonė, kuria ribojama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į vidaus tarnybą ir išsaugoti vidaus tarnybos pareigūno statusą.

Nei ginčijamuose įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nenustačius, kaip, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, turėtų būti naudojama kriminalinės žvalgybos informacija, LVAT manymu, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas ir nepagrįstai varžoma asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, nes asmuo praranda galimybę teisminiu būdu įvertinti valdžios veiksmų teisėtumą ir tinkamai apginti savo pažeistą teisę į privatų gyvenimą ir teisę stoti į valstybės tarnybą.

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje paspaudus nuorodą www.lrkt.lt.

Prašymus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.

http://www.lrkt.lt/~prasymai/12_2017.htm,

http://www.lrkt.lt/~prasymai/5_2018.htm,