Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Baigiamieji aktai

Civilinio proceso kodekso nuostata, pagal kurią nepaskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios kreipusis į Konstitucinį, administracinį ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prieštarauja Konstitucijai

2018-12-14

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Civilinio proceso kodekso (CPK) 93 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 109 straipsnio 1 daliai („Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“), konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ieškinį valstybės įmonei. Šioje byloje jis nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos (ES) teisės nuostatų aiškinimo. ESTT priėmus prejudicinį sprendimą, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prejudicinio sprendimo priėmimo ESTT procesu, kurias sudaro advokato atstovavimo ir kelionės išlaidos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylantis draudimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, be kita ko,reiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimo. Teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos šalių sąžiningumo, jų patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių, be kita ko, nuo to, kad tam tikros išlaidos atsirado dėl to, kad teismas, siekdamas byloje priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, vykdė konstitucinę pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuoja teisėtą lūkestį, jog teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, be kita ko, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kad asmens teisė į teisminę jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą būtų įgyvendinta veiksmingai, būtina, kad teismas, siekdamas byloje priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kilus abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams ar taikytinų Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo ar galiojimo, tinkamai vykdytų konstitucinę pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės  aktams kontrolė, arba į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Teisinis reguliavimas, pagal kurį paskirstomos bylos šalių išlaidos, atsiradusios dėl tokio teismo kreipimosi, negali sudaryti prielaidų nepagrįstai riboti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynimo.

Apibendrinęs ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog CPK 93 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad proceso dalyviams nepaskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją ar administracinį teismą, įskaitant ir dėl tokio teismo kreipimosi patirtas išlaidas, kurios būtų būtinos ir pagrįstos. Nutarime pažymėta, kad ginčyta nuostata yra CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės, pagal kurią bylos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, išimtis. Pagal CPK 93 straipsnio 6 dalį, bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją ar administracinį teismą, lieka jas patyrusiam proceso dalyviui nepaisant to, kiek jo reikalavimų teismas yra patenkinęs, taip pat neatsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes – šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas ginčytą teisinį reguliavimą įvertino kaip neleidžiantį teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų, atsiradusių dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į ESTT, paskirstymo klausimo, be kita ko, atsižvelgiant į bylos šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip antai ESTT pateikiamų klausimų svarbą teisės sistemai ir prejudicinio sprendimo reikalingumą sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti.

Todėl Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad ginčytu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančio draudimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą. Tokiu teisiniu reguliavimu taip pat paneigiamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuojamas teisėtas lūkestis, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, be kita ko, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip sudarant prielaidas nepagrįstai riboti šią asmens konstitucinę teisę.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi konstitucinę pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą ar į kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, kai jam kyla abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko (ir pirmiausia) Konstitucijai, taip pat į ESTT prejudicinio sprendimo, kai kyla abejonių dėl byloje taikytinos ES teisės nuostatos aiškinimo ar galiojimo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą, be kita ko, suponuoja teismo pareigą nagrinėjant bylą vadovautis teise ir tinkamai ją taikyti. Taigi, pagal Konstituciją, byloje taikytini tik Konstituciją atitinkantys teisės aktai, taip pat ES teisės reguliavimo srityje tinkamai taikytina ES teisė.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje yra numatyta teismo pareiga, suabejojus byloje taikytino Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, be kita ko (ir pirmiausia) Konstitucijai, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti byloje taikytino teisės akto atitiktį Konstitucijai ar įstatymams. Be to, iš Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisės viršenybės, teisinės valstybės principų kyla bylą nagrinėjančio teismo pareiga, suabejojus, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje ir kurio atitikties Konstitucijai ir įstatymams kontrolė Konstitucijoje nėra priskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, atitinka aukštesnės galios teisės aktus, be kita ko (ir pirmiausia) Konstituciją, kreiptis į teismą, kurio jurisdikcijai priskirta šio teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė (administracinį teismą).

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 1 straipsnį, Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybė narė, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis. Pagal šio akto 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad visateisis Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, dalyvavimas joje yra Tautos suverenios valios pareiškimu grindžiamas konstitucinis imperatyvas, Lietuvos Respublikos visateisė narystė Europos Sąjungoje yra konstitucinė vertybė. Konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo, konstitucinio visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvo, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 ir 2 straipsnių kyla teismo pareiga, siekiant nagrinėjamoje byloje tinkamai taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kai jam kyla abejonių dėl šių nuostatų aiškinimo ar galiojimo.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1883/content.