Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Vyriausybės nutarimas, kuriuo padidintas komandiruočių kompensacijų apskaičiavimo koeficientas, pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams

2021-06-07

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai (2018 m. birželio 29 d. redakcija), 40 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 14 d. redakcija).

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus paskelbtas ir įsigalios 2022 m. sausio 3 d.

Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu, kurio atitiktį Konstitucijai ir minėtiems įstatymams pagal priėmimo tvarką ginčijo pareiškėja, pakeitus Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktį, koeficientas, iš kurio turi būti padauginta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių, laikomų komandiruočių į užsienį kompensacijomis, dydį, buvo padidintas nuo anksčiau nustatytojo 1,3 iki 1,65. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokio koeficiento dydis yra esminis šiame papunktyje įtvirtinto teisinio reguliavimo elementas, lemiantis darbo užmokesčio dydį, kurį nustačius komandiruotam į užsienį darbuotojui mokami dienpinigiai yra neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, taigi turintis įtakos tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesams.

Konstitucinis Teismas nustatė šias faktines aplinkybes, reikšmingas vertinant, ar Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai ir minėtiems įstatymams:

– Finansų ministerijos parengtas ginčyto Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame nustatyta, kad koeficientas yra didinamas nuo 1,3 iki 1,65, buvo užregistruotas teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) 2019 m. spalio 16 d. kaip įtrauktas į teisės aktų projektų paketą kartu su pagrindiniu Vyriausybės nutarimo projektu „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, t. y. kaip teisės akto projektas, susijęs su 2020 metų valstybės biudžeto projektu;

– teikiant ginčyto Vyriausybės nutarimo projektą, TAIS paskelbti Vyriausybės 2019 m. spalio 7 d. nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatytas koeficientas buvo 1,5, derinimo raštai;

– iš Vyriausybės nutarimo projekto dėl koeficiento 1,5 nustatymo lydraščio ir pateiktų institucijų ir įstaigų išvadų ir pasiūlymų matyti, kad išvadas dėl teisės aktų projektų prašyta pateikti skubos tvarka per 5 darbo dienas motyvuojant tuo, kad teisės aktų projektai buvo susiję su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;

– ginčyto Vyriausybės nutarimo projektas buvo pateiktas tos pačios dienos, kurią jis buvo užregistruotas TAIS (t. y. 2019 m. spalio 16 d.), Vyriausybės posėdžiui ir šiame posėdyje buvo priimtas;

– TAIS nėra duomenų apie ginčyto Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. registruoto nutarimo projekto pateikimą derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat nėra duomenų apie pateiktas Vyriausybės kanceliarijos išvadas nei dėl 2019 m. spalio 7 d. TAIS užregistruoto Vyriausybės nutarimo projekto dėl koeficiento 1,5 nustatymo, nei dėl ginčyto Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projekto atitikties įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad skubos tvarka teikiant derinti suinteresuotoms institucijoms, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, taip pat su kitais suinteresuotais asmenimis Vyriausybės nutarimo projektą dėl koeficiento 1,5 nustatymo, nepaisyta Vyriausybės darbo reglamento 18 punkto reikalavimo teisės aktų projektus suinteresuotoms institucijoms teikti derinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei dienos, 27 punkto reikalavimo išvadas teikiantiems subjektams pateikti savo išvadas dėl jiems pateiktų teisės aktų projektų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, 271 punkto reikalavimo suinteresuotų asmenų pastaboms ir pasiūlymams dėl teisės aktų projektų pateikti numatyti ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad toks Vyriausybės nutarimo projekto dėl koeficiento 1,5 nustatymo pateikimas derinti skubos tvarka per 5 darbo dienas motyvuojant tuo, kad teisės aktų projektai buvo susiję su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, negalėjo būti grindžiamas Vyriausybės darbo reglamento 28 punkte nurodytomis nenumatytomis aplinkybėmis, kurioms esant institucijos gali prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka, nes pagal šį punktą tokioms nenumatytoms aplinkybėms nepriskiriamas vien teisės aktų, susijusių su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu, pateikimas. Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad, TAIS užregistruotą ginčyto Vyriausybės nutarimo projektą dėl koeficiento 1,65 nustatymo Vyriausybei pateikus svarstyti ir Vyriausybei jam pritarus bei priėmus ginčytą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą tą pačią dieną, taip pat buvo nesilaikyta minėtų Vyriausybės darbo reglamento 18, 27, 271 punktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad koeficiento dydis yra esminis ginčytu Vyriausybės nutarimu įtvirtinto teisinio reguliavimo elementas, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, priešingai nei teigia suinteresuoto asmens atstovai, vien tai, kad Finansų ministerijos 2019 m. spalio 7 d. parengtas ir į TAIS įkeltas Vyriausybės nutarimo projektas dėl koeficiento 1,5 nustatymo buvo derintas su kitomis suinteresuotomis institucijomis ir suinteresuotais asmenimis, nereiškia, kad buvo derintas ginčytas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projektas dėl koeficiento 1,65 nustatymo.

Kadangi TAIS nėra duomenų apie pateiktas Vyriausybės kanceliarijos išvadas nei dėl 2019 m. spalio 7 d. TAIS užregistruoto Vyriausybės nutarimo projekto dėl koeficiento 1,5 nustatymo, nei dėl ginčyto Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo projekto dėl koeficiento 1,65 nustatymo, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimant Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nepaisyta Vyriausybės darbo reglamento 44, 45 punktuose nustatyto reikalavimo įvertinti Vyriausybei pateiktus teisės aktų projektus Vyriausybės kanceliarijoje.

 Atsižvelgdamas į tai, kad priimant ginčytą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nepaisyta minėtų Vyriausybės darbo reglamento nuostatų, Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad taip pat nepaisyta Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka derinti su kitomis institucijomis, su kurių kompetencija atitinkamas teisės akto projektas yra susijęs, taip pat su kitais suinteresuotais asmenimis, nurodytais Vyriausybės darbo reglamente.

Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad priimant ginčytą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nepaisyta ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principo, pagal kurį, be kita ko, teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat šios dalies 5 punkte įtvirtinto teisėkūros efektyvumo principo, pagal kurį, be kita ko, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Kartu nepaisyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo rengiant teisės akto projektą vadovautis, be kita ko, teisėkūros atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo principais, taip pat šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo teisės aktų projektus esminiais klausimais rengiantiems ir priimantiems subjektams laiku pateikti šiuos teisės aktų projektus ir gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą visuomenei susipažinti, kad jai būtų sudarytos galimybės daryti įtaką atitinkamų teisės aktų projektų turiniui ir būtų sudarytos prielaidos geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareigos derinti Vyriausybei teikiamą teisės akto projektą su kitomis institucijomis nepaisymas priimant ginčytą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą negalėjo būti grindžiamas Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytais išskirtiniais atvejais, kai teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, nes tokiems išskirtiniams atvejams nepriskiriamas vien teisės aktų, susijusių su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu, pateikimas.

Vertindamas ginčyto Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką,  Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 94 straipsnio 2 punkto, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarimais nustatytų teisėkūros taisyklių, taip pat konstitucinio atsakingo valdymo principo suponuojamų teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų.

Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, be kita ko, tai, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas; priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės. Konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis, be kita ko, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos.  Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga, jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, be kita ko, sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 94 straipsnio 2 punktą, Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų, be kita ko, tų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka; priešingu atveju būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją, taip pat Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, pagal kurį Vyriausybė vykdo, be kita ko, įstatymus.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas socialinės darnos imperatyvas; iš Konstitucijos kyla valstybės pareiga užtikrinti darbo santykių subjektų bendradarbiavimą socialinės partnerystės pagrindu ir saugoti darbuotojo teises. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį atsakingo valdymo principą, aiškinamą kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, taip pat su konstituciniu socialinės darnos imperatyvu ir nuo jo neatsiejama konstitucine valstybės pareiga užtikrinti darbo santykių subjektų bendradarbiavimą socialinės partnerystės pagrindu, teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimai suponuoja valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų pareigą, priimant darbo santykius ir su jais susijusius socialinės ir ekonominės politikos klausimus reguliuojančius teisės aktus, įtraukti socialinius partnerius – profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas – į teisėkūros procesą, be kita ko, konsultuotis su jais dėl rengiamų teisės aktų projektų (be kita ko, per šiam tikslui sudaromas institucijas). Tokių reikalavimų paisymas sudaro prielaidas visuomenei pasitikėti valstybe ir teise ir yra valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga.

Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas, kuriuo buvo pakeistas Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktis (nustatant minėtą koeficientą 1,65, lemiantį darbo užmokesčio dydį, kurį nustačius komandiruotam į užsienį darbuotojui mokami dienpinigiai yra neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu), negalės būti taikomas ir bus pašalintas iš teisės sistemos.

Taigi, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų tam tikrų ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius atitinkamų ūkio subjektų veiklai, jų darbuotojų teisėms.

Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų veiklos organizavimo teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas ir įsigalios 2022 m. sausio 3 d.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr..