Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Teismui nutraukus teisės pažeidimo bylą, asmuo turi teisę į būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą

2021-03-19

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 31 straipsnio 6 daliai („Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Šioms Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančiu pripažintas ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui.

Tai yra  ketvirtas Konstitucinio Teismo nutarimas byloje pagal individualų konstitucinį skundą ir antrasis, kuriuo patenkintas asmens prašymas Konstituciniam Teismui pripažinti jam taikytą įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai.

Pareiškėjas fizinis asmuo į Konstitucinį Teismą kreipėsi dėl to, kad, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, teismai nenagrinėjo jo prašymo atlyginti bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas advokato pagalbai ir išlaidas dėl ekspertizės atlikimo, konstatavę, kad ATPK nebuvo nustatyta galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginti (priteisti) turėtas išlaidas, kurias jis patyrė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra konstatavęs, kad asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kyla reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma ar nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas. Ši konstitucinė teisė suponuoja teisėtą lūkestį, kad teismas priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, be kita ko, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuris priklauso nuo bylos šalių patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, kitų reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

Pareiškėjo ginčytu aspektu vertindamas ATPK 3021 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal jį jokiais atvejais asmeniui, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudojosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti, nes jo patirtos išlaidos advokatui, kurios, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būdavo būtinos ir pagrįstos, galėdavo būti didesnės nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasekmės (atitinkamos administracinės nuobaudos dydis). Todėl ATPK 3021 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas buvo įvertintas kaip nepagrįstai pasunkinantis asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

 Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ATPK 3021 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta minėto iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje. Todėl Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos tuos pačius santykius reguliuojančios nuostatos, privalo tai konstatuoti.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitusio ATPK, 666 straipsnyje, reguliuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų, be kita ko, išlaidų advokatui, atlyginimą, daroma nuoroda į atitinkamas BPK nuostatas. BPK 106 straipsnyje nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tačiau tokios išlaidos nėra atlyginamos tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, be kita ko, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos atsirasti situacijoms, kai nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir tuo atveju, kai asmuo būtų išteisintas, asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių, naudodamasis advokato pagalba.

Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis panašiais argumentais, kaip dėl ATPK 302straipsnio, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BPK 106 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui priėmus šį nutarimą sudaromos prielaidos ateityje išvengti tokio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio pažeidimo, kokį Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) konstatavo 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą. Šiame sprendime EŽTT pažymėjo, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste pabrėžtina, kad individualaus konstitucinio skundo paskirtis yra veiksmingai ginti žmogaus teises nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, sudarant prielaidas mažinti peticijų tarptautinėms institucijoms kiekį.  

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2390/content.