Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Teisinis reguliavimas, susijęs su asmens pripažinimu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos asmens nekaltumo prezumpcijos

2021-03-04

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 4 punktas tiek, kiek pagal jį investuotojo baudžiamasis persekiojimas dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Baudžiamąjį kodeksą padarymo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, padarymo yra pagrindas pripažinti jį neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, neprieštaravo Konstitucijai.

Ši konstitucinės justicijos byla nagrinėta pagal kelių pareiškėjų dviejuose individualiuose konstituciniuose skunduose išdėstytus prašymus. Į Konstitucinį Teismą pareiškėjai kreipėsi po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjų skundus, kuriuose buvo prašoma panaikinti Vyriausybės nutarimus, kuriais akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ planuojami su pareiškėja sudaryti sandoriai dėl tarptautinių pirkimų pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, kadangi, be kita ko, pareiškėjos akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės savininko (taip pat pareiškėjo) atžvilgiu inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas vertino ginčyto Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija.

Aiškindamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje užtikrinamą asmens nekaltumo prezumpciją, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, be kita ko, kad tai yra pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių garantijų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje užtikrinama asmens nekaltumo prezumpcija negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais. Jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau, kaip anksčiau kitoje byloje yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, dar nereiškia, kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, be kita ko, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo.

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualus ir Konstitucijos 46 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad „[V]alstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“.

Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ši gerovė nėra įmanoma be valstybės ir visuomenės saugumo, kurio užtikrinimas yra būtina prielaida siekti tautos gerovės. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį valstybės ir visuomenės saugumas yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, kurio privalu paisyti valstybei reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, be kita ko, konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, turi nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), be kita ko, specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui. Nustatant tokį teisinį reguliavimą gali būti numatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, be kita ko, tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, įtarimų ar valstybinio kaltinimo jam pareiškimas dėl tam tikrų nusikaltimų ar asmens nuteisimas už tam tikrus nusikaltimus, gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

Taigi pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį nustatant specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams) gali būti keliama sąlyga, kad asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, jiems nebūtų pareikšti įtarimai ar valstybinis kaltinimas, dėl tam tikrų nusikaltimų. Tokia sąlyga savaime nepažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens nekaltumo prezumpcijos, nes atliekant asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikrą pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui įvertinimo kriterijus nėra vykdomas teisingumas ir nėra sprendžiamas asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimas. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius tam tikrą nusikaltimą, kol jo kaltumas dėl tokio nusikaltimo nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl tokio nusikaltimo, be kita ko, su juo susijusios tam tikros faktinės aplinkybės, negali kelti abejonių dėl galimų grėsmių valstybės ir visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje, t. y. pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį ginamiems tautos gerovės interesams.

Atsižvelgdamas į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, siekiant konstituciškai svarbaus tikslo apsaugoti valstybės ir visuomenės saugumo interesus reguliuojant ūkinę veiklą, ginčytame Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatytas asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose (įmonėse), t. y. investuotojų ir juos kontroliuojančių asmenų, rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus – baudžiamasis persekiojimas, t. y. asmens buvimas įtariamuoju ar kaltinamuoju, dėl tyčinio (išskyrus nesunkų) nusikaltimo padarymo ir kad tokiu teisiniu reguliavimu siekiama iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, kurios kyla dėl asmenų pažeidžiamumo, susijusio su jų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, įtarimų ar valstybinio kaltinimo jiems pareiškimo, dėl tam tikrų nusikaltimų padarymo.

Todėl Konstitucinis Teismas pareiškėjų ginčytu aspektu Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą įvertino kaip įgyvendinantį iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančią įstatymų leidėjo pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei, nustatant specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai, kad būtų išvengta grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, taigi kaip savaime nepažeidžiantį Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens nekaltumo prezumpcijos. Kaip minėta, atliekant asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose patikrą pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui įvertinimo kriterijus, nėra vykdomas teisingumas ir nėra sprendžiamas asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimas.

Šis nutarimas yra trečiasis, priimtas byloje pagal individualų konstitucinį skundą.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2379/content.