Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta biudžeto lėšų skyrimo mokslo ir studijų institucijų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti tvarka, prieštarauja Konstitucijai

2020-12-07

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostata „Vyriausybės nustatyta tvarka“, 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai („Valdžios galias riboja Konstitucija“), 40 straipsnio 3 daliai („Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“), 42 straipsnio 1, 2 dalims („Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“; „valstybė remia <...> mokslą“), 128 straipsnio 2 daliai („Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“), konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai („Galioja tik paskelbti įstatymai“), konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams prieštaraujančiu pripažintas Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais) 1.2 papunktis. Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 42 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams prieštaraujančiu pripažintas ir šio nutarimo 3.6 papunktis bei juo patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašas (su visais pakeitimais) (toliau – Aprašas).

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2021 m. liepos 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje pareiškėjas Seimo narys prašė ištirti švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kuriais sureguliuota kasmetinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir meno veiklos vertinimo ir kas penkerius metus vykdomo palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo tvarka, atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjo administracinėje byloje nuomone, tiriamuose norminiuose administraciniuose aktuose numatyti nauji MTEP veiklos vertinimo kriterijai ir jie taikomi veiklai, vykdytai iki šių kriterijų paskelbimo. Šiuos aktus švietimo ir mokslo ministras priėmė įgyvendindamas, be kita ko, Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais) ir juo patvirtintą Aprašą.

Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas; teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tai reiškia, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo, todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, atsispindi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, sąvoką „įstatymai“ aiškinant plečiamai, kaip apimančią ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus.

Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinį atsakingo valdymo principą įtvirtinančioje Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.  Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, reguliuojant valstybės paramos mokslui ir studijoms klausimus, būtina paisyti iš Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis, t. y. pakankamą laikotarpį, per kurį mokslo ir studijų institucijos galėtų tinkamai pasirengti įgyvendinti iš naujojo teisinio reguliavimo kylančius pakitusius reikalavimus mokslo ir studijų kokybei.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs su Konstitucijoje, be kita ko, jos 5 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintu konstituciniu valdžių padalijimo principu, kuris yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Pagal šį principą, jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės valdžios institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu; Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti jo konstitucinės kompetencijos.

Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos: draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 42 straipsnio 2 dalį, tokia valstybės paramos mokslui forma kaip valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai skyrimas mokslo ir studijų institucijoms turi priklausyti nuo valstybės mokslo politikos prioritetų, kurie nustatomi atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančias Lietuvos valstybės funkcijas, Lietuvos visuomenei ir valstybei iškylančius tikslus ir uždavinius, valstybės finansines ir ekonomines galimybes. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad valstybės paramos mokslui prioritetai turi įtakos pagal Konstituciją garantuojamų mokslo ir tyrimų laisvės (Konstitucijos 42 straipsnio 1 dalis) bei aukštųjų mokyklų autonomijos (Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalis) įgyvendinimui, o Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, neatsiejamos nuo Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įpareigojimo valstybei remti mokslą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 40 straipsnio 3 dalies, 42 straipsnio 1, 2 dalių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kyla reikalavimas įstatymu nustatyti valstybės paramos mokslui, skiriant mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšas moksliniams tyrimams ir jų plėtrai, svarbiausius elementus, be kita ko, šių institucijų mokslinės veiklos vertinimo sistemos pagrindus ir rezultatų vertinimo kriterijus, valstybės biudžeto lėšų skyrimo šioms reikmėms principus. Atsižvelgdamas į būtinumą teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, įstatymų leidėjas gali pavesti Vyriausybei (ar jos įgaliotai institucijai) detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai skyrimo mokslo ir studijų institucijoms teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius mokslinės veiklos rezultatų nustatymo ir vertinimo aspektus.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 40 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1, 2 dalis, konstitucinį teisinės valstybės principą, nustatant mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, lemiančius mokslo ir studijų institucijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai dydį, turi būti paisoma reikalavimo šios veiklos reikšmingumą vertinti visų pirma pagal mokslo darbų naujumą, originalumą, fundamentalumą, įtaką naujų mokslinių tyrimų sričių ir (arba) krypčių formavimui, be kita ko, mokslo darbų perspektyvumą, produktyvumą, reikšmę iš Konstitucijos kylančioms Lietuvos valstybės funkcijoms, Lietuvos visuomenės ir valstybės tikslams ir uždaviniams, Lietuvos mokslo tarptautiniam autoritetui ir jo įtakai pažangiai atitinkamos mokslo srities (krypties) raidai už Lietuvos ribų. Mokslo darbų reikšmingumas ir jų vertė negali būti vertinama vien pagal formalius (kiekybinius) kriterijus (rodiklius), be kita ko, pagal jų paskelbimo šaltinį ar kalbą; tokių reikalavimų, kaip paskelbti mokslo darbus leidiniuose, kurie yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, reikšmė sprendžiant dėl valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai skyrimo mokslo ir studijų institucijoms negali būti neproporcingai didelė, t. y. nustačius tokius reikalavimus, taip pat turi būti nustatytos lygiavertės alternatyvos.

Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 1.2 papunkčio atitikties Konstitucijai vertinimas

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas tyrė, ar Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 1.2.1, 1.2.2 papunkčiai, t. y. visas 1.2 papunktis.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 1.2.1 papunktyje nustatytu teisiniu reguliavimu nustatyta 2015, 2016 metų universitetų ir institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir meno veiklos kasmetinį vertinimą atlikti pagal Apraše nustatytą tvarką, kuri vertinamaisiais metais (2015, 2016 metais) negaliojo; 2017 metų universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos kasmetinį vertinimą numatyta vykdyti 2018 metais pagal Apraše nustatytą tvarką, kuri įsigaliojo vertinamųjų 2017 metų antrojoje pusėje. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu numatyta 2015, 2016, 2017 metų universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos kasmetinį vertinimą vykdyti (ir pagal jo rezultatus paskirstyti valstybės biudžeto lėšas universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklai) iš esmės kitokia tvarka nei iki tol galiojusioji, be kita ko, pagal iš esmės kitokius kasmetinio vertinimo kriterijus nei nustatytieji ankstesniu teisiniu reguliavimu, galiojusiu vertinamaisiais metais. Kita vertus, praktika vertinant 2015 ir 2016 metų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbus buvo priešinga Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 1.2.1 papunktyje nustatytam teisiniam reguliavimui: šie darbai buvo įvertinti 2017 metais pagal iki tol galiojusį mokslo (meno) darbų vertinimo teisinį reguliavimą,  kuris vertinimo metu nebegalėjo būti taikomas.

Pagal ginčytą Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 1.2.2 papunktyje nustatytą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą 2018 metais 2013–2017 metų universitetų ir institutų MTEP veiklos palyginamasis ekspertinis vertinimas turėjo būti vykdomas pagal Apraše nustatytą tvarką, t. y. pagal palyginamojo ekspertinio vertinimo kriterijus vertinant tokius su universitetų ir institutų MTEP veiklos kokybe, ekonominiu ir socialiniu poveikiu, perspektyvumu susijusius duomenis, kurie nebuvo vertinami pagal iki tol (t. y. vertinamaisiais 2013–2017 metais) galiojusį teisinį reguliavimą (juo apskritai nebuvo numatytas palyginamasis ekspertinis vertinimas). Taigi tokiu teisiniu reguliavimu numatyta 2013–2017 metų universitetų ir institutų MTEP veiklos palyginamąjį ekspertinį vertinimą vykdyti (ir pagal jo rezultatus paskirstyti valstybės biudžeto lėšas universitetų ir institutų MTEP veiklai) pagal naujus, vertinamaisiais metais universitetams ir institutams nežinomus, jų MTEP veiklos vertinimo kriterijus.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad ginčytu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindinčio reikalavimo, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, jų grįžtamoji galia neleidžiama, konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamo reikalavimo teisės aktuose nustatyti aiškų, suprantamą, neprieštaringą teisinį reguliavimą, taip pat iš Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančio reikalavimo reguliuojant mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimą, susijusį su valstybės parama mokslui ir studijoms, numatyti tinkamą vacatio legis – pakankamą laikotarpį mokslo ir studijų institucijoms tinkamai pasirengti pagal naują teisinį reguliavimą pakitusiems reikalavimams jų mokslinei veiklai.

Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalių, Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 3.6 papunkčio ir šiuo papunkčiu patvirtinto Aprašo atitikties Konstitucijai vertinimas

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos. Jeigu Konstitucinis Teismas nekonstatuotų, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, susijęs su pareiškėjo ginčijamu teisės aktu, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Todėl Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje. Tokia Konstitucinio Teismo priedermė kyla iš Konstitucijos, taip užtikrinama Konstitucijos viršenybė.

Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostata „Vyriausybės nustatyta tvarka“, 3 dalimi pavedė Vyriausybei nustatyti valstybės biudžeto lėšų MTEP ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarką. Pagal tokį teisinį reguliavimą Vyriausybei pavesta nustatyti, be kita ko, valstybės paramos mokslui, skiriant mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšas moksliniams tyrimams ir jų plėtrai, svarbiausius elementus, be kita ko, šių institucijų mokslinės veiklos vertinimo sistemos pagrindus ir rezultatų vertinimo kriterijus, valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai skyrimo principus.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Apraše, kuris buvo patvirtintas Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 3.6 papunkčiu įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytą pavedimą, įtvirtinta dvipakopė universitetų ir institutų MTEP veiklos vertinimo sistema ir nustatytas valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal atitinkamas šios sistemos dalis – kasmetinio vertinimo ir palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus, nustatyti kiti valstybės biudžeto lėšų MTEP ir meno veiklai plėtoti paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms principai.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad tokiu, Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalyse, Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 3.6 papunktyje ir juo patvirtintame Apraše,  teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 40 straipsnio 3 dalies, 42 straipsnio 1, 2 dalių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo įstatymu nustatyti valstybės paramos mokslui, skiriant mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšas moksliniams tyrimams ir jų plėtrai, svarbiausius elementus, taip pat iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio draudimo pavesti Vyriausybei įgyvendinti Seimo konstitucinę kompetenciją – poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo ir teisinių padarinių

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylanti konstitucinio teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų vykdomą konstitucinį teisingumą, o tokius Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Priešingu atveju, nesudarius galimybės Konstituciniam Teismui pagal jam suteiktus įgaliojimus priimti tokio baigiamojo akto, kuris atitiktų teisingumo kriterijus, nebūtų užtikrinta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje, būtų užkirstas kelias vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą yra neatskiriami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvų, be kita ko, nuo teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo reikalavimų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją, be kita ko, vadovaujantis Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principais ir iš jų kylančiais konstitucinio teisėtumo,  bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) imperatyvais, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriuo pripažinta, kad tam tikras teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, taip pat negali būti taikomi šio teisės akto (jo dalies) pagrindu priimti žemesnės teisinės galios teisės aktai.

Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, nebegalės būti taikomos minėtos Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio nuostatos, taip pat Vyriausybės patvirtintas Aprašas (su visais pakeitimais) ir visi žemesnės galios teisės aktai, priimti įgyvendinant Aprašą, kuriuose reguliuojamas valstybės biudžeto lėšų MTEP ir meno veiklai skyrimas mokslo ir studijų institucijoms. Todėl, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų valstybės biudžeto lėšų MTEP ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms teisinio reguliavimo vakuumas, dėl to  mokslo ir studijų institucijoms nebegalėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti.

Atsižvelgdamas į tai, kad valstybės biudžeto lėšų MTEP ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas ir reikiamų legislatyvinių sprendimų priėmimas yra susijęs su valstybės biudžeto planavimu, Konstitucinis Teismas nusprendė šį savo nutarimą Teisės aktų registre oficialiai paskelbti 2021 m. liepos 1 d. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus nustatyti ir vėlesnę savo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, oficialaus paskelbimo (taigi ir įsigaliojimo) datą tais atvejais, kai tą Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai paskelbus iškart po jo priėmimo teisės sistemoje galėtų susidaryti teisinio reguliavimo vakuumas ar kitos neapibrėžtys, dėl kurių galėtų būti iš esmės pakenkta kurioms nors Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.

Konstitucinis Teismas yra atskleidęs iš Konstitucijos kylančios teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

Vadinasi, tai, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo 1.2, 3.6 papunkčiai ir šiuo nutarimu patvirtintas Aprašas (su visais pakeitimais) prieštarauja Konstitucijai, savaime nesuteikia pagrindo ginčyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo priimtų sprendimų dėl valstybės biudžeto lėšų MTEP ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms teisėtumo.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2279/content.