Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Skelbiamas nutarimas byloje pagal prašymą įvertinti Vyriausybės nutarimo, kuriuo padidintas komandiruočių kompensacijų apskaičiavimo koeficientas, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams

2021-06-04

Konstitucinis Teismas birželio 7 d., pirmadienį, 12 val. skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai.

Ginčijamu Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu pakeistas, be kita ko, Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 2.5 papunktis – padidintas koeficiento, iš kurio turi būti padauginta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių, laikomų komandiruočių į užsienį kompensacijomis, dydis (toliau – koeficientas) nuo anksčiau nustatyto 1,3 iki 1,65.

Pareiškėja abejonę dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitikties konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai pagal priėmimo tvarką pagrindė teisiniais argumentais.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamo Vyriausybės nutarimo projektas (toliau – Projektas) Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) buvo užregistruotas ir nutarimas priimtas tą pačią dieną – 2019 m. spalio 16 d.

Pareiškėjos teigimu, dėl Projekto išvadų nepateikė nė viena ministerija, institucija, organizacija ar kiti suinteresuoti asmenys, nes neturėjo nė vienos dienos savo pastaboms dėl konkretaus 1,65 dydžio koeficiento pateikti, o koeficiento dydis, pasak pareiškėjos, yra esminė ir svarbiausia ginčijamo teisinio reguliavimo dalis, turinti įtakos darbdavių ir darbuotojų teisėms ir interesams.

Pareiškėja nurodo, kad koeficiento keitimo klausimas (tačiau tik dėl krovininio kelių transporto sektoriuje dirbantiems darbuotojams taikytino koeficiento) Vyriausybės siūlymu pirmiausia buvo iškeltas Trišalėje taryboje, tačiau jos posėdžiuose nebuvo svarstytas. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad netinkamas Projekto derinimas Trišalėje taryboje yra pagrindas pripažinti tokį išskirtiniu būtinumu nepateisintą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo priėmimą prieštaraujančiu Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai, kurioje nustatyta Trišalės tarybos kompetencija svarstyti darbo, socialinės ir ekonominės politikos klausimus, ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės (teisinio tikrumo ir teisinio saugumo aspektu), atsakingo valdymo principams.

Pareiškėja taip pat teigia, jog priimant Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nebuvo laikomasi principo, kad teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per protingus terminus – visuomenei, kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su parengtu Projektu, pateikti savo išvadas, pasiūlymus, nes Projektas 2019 m. spalio 16 d. Vyriausybės buvo apsvarstytas ir priimtas per kelias valandas nuo jo paskelbimo TAIS. Taigi buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros atvirumo, skaidrumo, efektyvumo principai (3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai), 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konsultavimosi su visuomene reikalavimas, 9 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teisės akto projektas rengiamas vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais.

Pasak pareiškėjos, nurodyti teisės aktuose nustatytų Vyriausybės nutarimams priimti taikomų procedūrinių reikalavimų pažeidimai, padaryti priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą, yra esminiai, šiurkštūs, nesilaikant šių reikalavimų yra pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, o teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo, socialinio dialogo reikalavimų nesilaikymas priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą reiškia, kad pažeistas atsakingo valdymo principas.

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt paspaudus nuorodą „Tiesioginė transliacija“.

Sprendimo dėl prašymo priėmimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2086/content.

Prašymo tekstas, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/25_2019.htm .