Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Skelbiamas nutarimas byloje pagal prašymą įvertinti rinkimų įstatymų nuostatų, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, atitiktį Konstitucijai

2021-05-27

Konstitucinis Teismas gegužės 28 d., penktadienį, 11 val. skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek pagal šiose nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai Europos Parlamento narys, savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės meras išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta jų įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas (toliau – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas), kuriuo nustatytas pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas, neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui.

Pareiškėja minėtų rinkimų įstatymų nuostatų atitiktimi Konstitucijai abejoja dėl to, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, automatiškai netenka Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos ar savivaldybės tarybos nario – mero mandato. Pareiškėja nurodo, kad pagal Konstituciją visų Seimo nario teisių įgijimas yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje. Pareiškėjos teigimu, kitiems asmenims, kurių einamos pareigos taip pat nesuderinamos su Seimo nario pareigomis, yra suteikta galimybė patiems atsisakyti pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis, arba, jų neatsisakius, neprisiekti. Neprisiekęs asmuo netektų Seimo nario mandato, bet neprarastų eitų pareigų. Ginčijamu teisiniu reguliavimu asmeniui, einančiam Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas, apribojus teisę pasirinkti, kurias pareigas jis norėtų užimti ateityje, suvaržoma konstitucinė asmens teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Be to, pasak pareiškėjos, pagal Konstituciją rinkimų įstatymais reguliuojant rinkimų santykius, asmeniui, kuris gali būti renkamas, turi būti nustatyti tik konstituciškai pagrįsti reikalavimai (sąlygos). Toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui nesuteikiama teisės apsispręsti dėl Seimo nario mandato atsisakymo, pareiškėjos nuomone, yra konstituciškai nepagrįstas, todėl prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja prašyme taip pat nurodo, kad ginčijamas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas praleidus vieną įstatymų leidybos procedūros stadiją – įstatymo projekto pateikimą Seimo posėdyje, o įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinta ne atskiros stadijos – įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdžiui – metu, bet įstatymo projekto svarstymo po pateikimo Seimo posėdyje metu. Remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, pareiškėja pažymi, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas yra savarankiška įstatymų leidybos proceso stadija, kurios negalima praleisti. Pasiūlymų teikimas svarstomam įstatymo projektui nėra tapatus įstatymų leidybos iniciatyvos teisei teikiant pačius įstatymų projektus. Seime svarstomo įstatymo projekto pataisomis, pasiūlymais, pastabomis dėl jo siekiama tobulinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų užregistruotą įstatymo projektą, o ne nustatyti platesnės apimties teisinį reguliavimą, nei būtina įstatymo projekto tikslams pasiekti. Priešingas aiškinimas, pasak pareiškėjos, lemtų tai, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės neturintys subjektai galėtų pasiūlyti naują teisinį reguliavimą, kuris galėtų net paneigti iniciatorių siektus tikslus, arba įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai naujas teisės normas, nesusijusias su projekto tikslais, galėtų pasiūlyti net po įstatymo projekto svarstymo Seime ir taip išvengti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo ir įstatymo projekto svarstymo stadijų.

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt paspaudus nuorodą „Tiesioginė transliacija“.

Sprendimo dėl prašymo priėmimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2087/content.

Prašymo tekstas: https://www.lrkt.lt/~prasymai/23_2019.htm.