Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Priimtas nagrinėti prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja specialiųjų įstatymų nuostatos, reguliuojančios programų, fondų arba institucijų finansavimą

2019-07-02

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Vyriausybės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu, ir 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

– Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, 10 straipsnio 2 dalis,

– Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 1, 2 dalys,

– Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys,

– Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 1 dalis,

– Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 3 punktas,

– Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis,

– Kultūros rėmimo fondo įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis,

– Sporto įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2, 3 dalys,

– Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalis (toliau visi kartu vadinami specialiaisiais įstatymais).

Pareiškėjos ginčijamuose specialiųjų įstatymų straipsniuose (jų dalyse, punktuose) reguliuojami santykiai, susiję su tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimo šaltiniais, jų naudojimo tiksline paskirtimi. Juose nustatyta, kokia valstybės biudžeto lėšų (tam tikrų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų) dalis kasmet turi būti skiriama atskiroms valstybės finansuojamoms sritims, kokie yra atskirų sričių fondų ir programų kasmetinio finansavimo šaltiniai ir išlaidos.

Ginčydama specialiųjų įstatymų nuostatų atitiktį Konstitucijai, pareiškėja LR Vyriausybė pažymi, kad pagal Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalį, svarstant valstybės biudžeto projektą, negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Remdamasi Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pareiškėja teigia, kad tokiais įstatymais, numatančiais tam tikras išlaidas, negalima nustatyti teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams ir Seimo konstitucinė teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius, valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti įstatymai, numatantys tam tikras išlaidas, nėra įstatymai, atstojantys ar pakeičiantys valstybės biudžeto įstatymą. Tai įstatymai, leidžiantys užtikrinti valstybės biudžeto santykių įvairiais biudžetiniais metais perimamumą ir finansavimo tęstinumą, kai kryptingam tam tikrų (ypatingų, ilgalaikių, strateginių) visuomenės ir valstybės uždavinių sprendimui lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienus biudžetinius metus. Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje minimi tam tikras išlaidas numatantys įstatymai yra ne taisyklė, bet išimtis. Tam tikras išlaidas numatančiais kitais, ne valstybės biudžeto, įstatymais negalima reguliuoti santykių, kuriuos pagal Konstituciją galima reguliuoti tik valstybės biudžeto įstatymu. Taigi, pareiškėjos teigimu, šiuose įstatymuose išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienus biudžetinius metus, tačiau juose negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti ar visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti.

Pareiškėjos manymu, ginčijamos specialiųjų įstatymų nuostatos vertintinos kaip nustatančios išlaidas valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti ar visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Todėl šiais įstatymais reguliuojami santykiai vertintini kaip tokie, kuriuos pagal konstitucinę valstybės biudžeto sampratą galima reguliuoti tik valstybės biudžeto įstatymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, specialiuosiuose įstatymuose nustatytas reguliavimas vertintinas kaip galintis neatitikti Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalies ir joje nurodytų įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, kurių negalima mažinti, kol tie įstatymai nepakeisti, konstitucinės sampratos.

Be to, specialiuosiuose įstatymuose nustatant, kad kiekvienais metais tam tikrai programai ar fondui turi būti skiriama ne mažesnė kaip tam tikra valstybės biudžeto lėšų dalis, taip pat nustatant, kokie kasmet į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai naudojami šiems iš anksto nustatytiems fondams ar programoms įgyvendinti, pareiškėjos manymu, gali būti sudaromos prielaidos paneigti konstitucinę biudžetinių metų sampratą, Konstitucijos 129 straipsnyje įtvirtintą biudžetinių metų trukmę.

Pareiškėja nurodo ir tai, kad specialiųjų įstatymų nuostatos, nustatančios išankstinį kasmetį tam tikrų sričių finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, įtvirtina Vyriausybės pareigą rengiant metinį valstybės biudžeto projektą ir Seimo pareigą tvirtinant valstybės biudžetą numatyti tokį išlaidų atskiroms sritims ir veikloms dydį, koks yra numatytas specialiuosiuose įstatymuose ar išplaukia iš jų. Todėl šios specialiųjų įstatymų nuostatos, pareiškėjos manymu, vertintinos kaip ribojančios konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus rengti valstybės biudžetą ir jį tvirtinti atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Taip, pareiškėjos teigimu, yra pažeidžiama Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 14 punktas, 94 straipsnio 4 punktas, 130 straipsnis, 131 straipsnio 1 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/10_2019.htm.