Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Priimtas nagrinėti prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostata, susijusi su asmens teise įsigyti ir turėti ginklą

2019-04-14

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) prašymas ištirti, ar Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, aiškinamas kartu su šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį toks asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje asmuo prašė panaikinti policijos komisariato sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti atsakovą išduoti tokį leidimą. Minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą asmuo neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nes teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) 1 dalį ir jam buvo skirtas areštas. Nors jo teistumas išnyko, tačiau jam ir toliau taikomi teisiniai apribojimai – atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismui kilo abejonių dėl tokio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, nes, pareiškėjo teigimu, net ir išnykus teistumui asmuo ir toliau neapibrėžtą laikotarpį nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Teismo vertinimu, dėl ginčijamo teisinio reguliavimo iš asmens, teisto už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą nusikaltimą, atimta galimybė kada nors įsigyti ginklą. Asmuo, net po nusikaltimo padarymo pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir jo asmenybei, ir toliau, pareiškėjo manymu, patiria nepagrįstus savo teisių apribojimus, ir toliau yra baudžiamas už padarytą nusikaltimą, bausmę už kurį jau yra atlikęs. Tai, pareiškėjo teigimu, yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį. Nenustačius termino, kiek laiko asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, gali būti laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, taip pat nenumačius galimybės sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą priimančiai institucijai priimti sprendimą dėl šio apribojimo netaikymo yra pažeidžiami konstituciniai teisingumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principai.

Nesuteikiant galimybės individualizuoti ginčijamu teisiniu reguliavimu numatytos uždraudimo sankcijos, net jei tolesnis jos taikymas, pareiškėjo teigimu, yra akivaizdžiai neproporcingas (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu asmens teistumas yra išnykęs, jis yra sėkmingai integravęsis į visuomenę, turi tvirtus socialinius santykius, nepadarė naujų teisės pažeidimų ir nekelia jokio pavojaus visuomenei), asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir atlikęs jam paskirtą bausmę, net ir išnykus teistumui patiria nepagrįstus suvaržymus. Toks teisinis reguliavimas, kai neleidžiama teismui, sprendžiančiam, ar sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą, pareiškėjo manymu, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai („Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/6_2019.htm.