Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Priimta nagrinėti dalis prašymo įvertinti rinkimų įstatymų nuostatų, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento narys, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, atitiktį Konstitucijai

2020-03-03

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti dalį pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek pagal šiose nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai Europos Parlamento narys, savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės meras išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta jų įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą.

Konstitucinis Teismas taip pat nagrinės, ar Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas (toliau – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas), kuriuo nustatytas pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas, neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui. Tuo pačiu sprendimu pareiškėjai grąžinta prašymo dalis, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijai pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas kitais pareiškėjos nurodytais aspektais.

Pareiškėja minėtų rinkimų įstatymų nuostatų atitiktimi Konstitucijai abejoja dėl to, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, automatiškai netenka Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos ar savivaldybės tarybos nario – mero mandato. Pareiškėja nurodo, kad pagal Konstituciją visų Seimo nario teisių įgijimas yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje. Pareiškėjos teigimu, kitiems asmenims, kurių einamos pareigos taip pat nesuderinamos su Seimo nario pareigomis, yra suteikta galimybė patiems atsisakyti pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis, arba, jų neatsisakius, neprisiekti. Neprisiekęs asmuo netektų Seimo nario mandato, bet neprarastų eitų pareigų. Ginčijamu teisiniu reguliavimu asmeniui, einančiam Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas, apribojus teisę pasirinkti, kurias pareigas jis norėtų užimti ateityje, suvaržoma konstitucinė asmens teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Be to, pasak pareiškėjos, pagal Konstituciją rinkimų įstatymais reguliuojant rinkimų santykius, asmeniui, kuris gali būti renkamas, turi būti nustatyti tik konstituciškai pagrįsti reikalavimai (sąlygos). Toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui nesuteikiama teisės apsispręsti dėl Seimo nario mandato atsisakymo, pareiškėjos nuomone, yra konstituciškai nepagrįstas, todėl prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši pareiškėjos prašymo dalis yra pagrįsta teisiniais argumentais, todėl ji priimta nagrinėti.

Pareiškėja prašyme taip pat nurodo, kad ginčijamas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas praleidus vieną įstatymų leidybos procedūros stadiją – įstatymo projekto pateikimą Seimo posėdyje, o įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinta ne atskiros stadijos – įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdžiui – metu, bet įstatymo projekto svarstymo po pateikimo Seimo posėdyje metu. Remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, pareiškėja pažymi, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas yra savarankiška įstatymų leidybos proceso stadija, kurios negalima praleisti. Pasiūlymų teikimas svarstomam įstatymo projektui nėra tapatus įstatymų leidybos iniciatyvos teisei teikiant pačius įstatymų projektus. Seime svarstomo įstatymo projekto pataisomis, pasiūlymais, pastabomis dėl jo siekiama tobulinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų užregistruotą įstatymo projektą, o ne nustatyti platesnės apimties teisinį reguliavimą, nei būtina įstatymo projekto tikslams pasiekti. Priešingas aiškinimas, pasak pareiškėjos, lemtų tai, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės neturintys subjektai galėtų pasiūlyti naują teisinį reguliavimą, kuris galėtų net paneigti iniciatorių siektus tikslus, arba įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai naujas teisės normas, nesusijusias su projekto tikslais, galėtų pasiūlyti net po įstatymo projekto svarstymo Seime ir taip išvengti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo ir įstatymo projekto svarstymo stadijų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši pareiškėjos prašymo dalis taip pat yra pagrįsta teisiniais argumentais, ir priėmė ją nagrinėti.

Pareiškėja taip pat prašė ištirti, ar Konstitucijai pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, šio įstatymo projektas buvo netinkamai apsvarstytas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, taip pat kad šis įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka, nors tai nebuvo išskirtinai konstituciškai pagrįstas atvejis, kaip tai yra nurodyta Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarime.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo prašyme nepaaiškino, kodėl jos nurodyti minėti įstatymų leidybos procedūros pažeidimai turėtų būti vertinami kaip esminiai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog tik nustačius, kad Seimo statuto pažeidimas vertintinas kaip esminis įstatymų leidybos procedūros pažeidimas, konstatuotina, kad buvo pažeista ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Pareiškėjos prašyme, gautame po Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo viešo paskelbimo, taip pat nepateikta teisinių argumentų, kodėl Konstitucinis Teismas būtent šiuo atveju turėtų tirti, ar Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką dėl to, kad jo priėmimui buvo taikyta ypatingos skubos tvarka. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime pažymėjo, jog tai, kad Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, savaime negali būti pagrindas ginčyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo viešo paskelbimo pagal tokią tvarką priimtų įstatymų ir kitų Seimo aktų atitiktį Konstitucijai.

Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ši prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jį grąžinamo pareiškėjai. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2087/content.