Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Priimta dalis prašymo ištirti Švietimo įstatymo nuostatų, susijusių su švietimo įstaigų vadovų kvalifikaciniais reikalavimais ir tarnybinių patikrinimų inicijavimu, atitiktį Konstitucijai

2018-08-31

Konstituciniame Teisme priimta dalis pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 6 dalis (2017 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjos, nenustatyta, kad valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų ir nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai turi atitikti tokius pačius kvalifikacinius reikalavimus.

Pareiškėjos teigimu, nustatant skirtingus reikalavimus kandidatams į nevalstybinių švietimo įstaigų ir valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovus, pastarieji yra diskriminuojami. Ši pareiškėjos pozicija grindžiama oficialiosios konstitucinės justicijos doktrinos nuostatomis, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, taip pat teisingumo (apimančio, be kita ko,  prigimtinį teisingumą) principo, turinį. Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo nepaisymas reikštų ir konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymą, teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus.

Konstituciniame Teisme taip pat priimta prašymo dalis ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją, gavus bet kokią informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų.

Pareiškėja nurodo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, gavus bet kokią, net ir nepatikimą ar akivaizdžiai melagingą informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ir privalomai pradėjus tarnybinį patikrinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, jo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas turi būti visais atvejais nušalintas nuo pareigų. Privalomas nušalinimas nuo pareigų, net neišanalizavus gautos informacijos esmės ir jos pagrįstumo, yra neproporcingas juo siekiamiems tikslams, neatitinka protingumo principo, kartu pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pareiškėja taip pat prašė ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 40 straipsnio 1 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje, pasak pareiškėjos, nustatyta, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu penkeriems metams ir kad ši nuostata taikoma tik valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl įstatymų leidėjas negalėjo pasirinkti viešo konkurso kaip valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų skyrimo į pareigas būdo ir nustatyti penkerių metų šių pareigų ėjimo termino. Pareiškėja taip pat nenurodė, kodėl toks įstatymų leidėjo pasirinktas minėtų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų skyrimo į pareigas būdas ir nustatytas penkerių metų pareigų ėjimo terminas prieštarauja Konstitucijai, ypač atsižvelgiant į ginčyto teisinio reguliavimo priėmimo tikslą užtikrinti švietimo įstaigų vadovų skaidrią atranką ir efektyvų švietimo įstaigų valdymą.

Pareiškėja taip pat nepateikė teisinių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į skirtingą nevalstybinių ir valstybinių ar savivaldybės švietimo įstaigų statusą, negali būti objektyviai pateisinamas diferencijuotas šių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas būdas ir pareigų ėjimo laiko teisinis reguliavimas.

Pareiškėja prašė ištirti ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad švietimo ir mokslo ministras, nederindamas su savivaldybės institucijomis, nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir įgalioja įstaigą, kurios teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą, atitiktį Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė, kodėl švietimo ir mokslo ministras, nustatydamas valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir įgaliodamas įstaigą, kurios teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą, pagal Konstituciją privalo derinti šiuos veiksmus su savivaldybės institucijomis, taip pat nenurodė, kodėl ginčytu teisiniu reguliavimu yra paneigiama savivaldybių teisė steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises ir pareigas.

Pareiškėja taip pat klausė, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 6 dalis tiek, kiek joje, pasak pareiškėjos, nenustatyta, kad valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų ir nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai į pareigas turi būti skiriami tokiu pačiu būdu. Tačiau, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas,  teisiniai argumentai, kodėl, atsižvelgiant į skirtingą nevalstybinių ir valstybinių ar savivaldybės švietimo įstaigų statusą, negali būti objektyviai pateisinamas (-i) diferencijuotas (-i) šių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas būdas (-ai) ir jo (jų) teisinis reguliavimas, nepateikti.

Pareiškėja abejojo ir  Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymo 15 straipsnio 5 dalies tiek, kiek joje nustatyti trumpesni nei penkerių metų terminai įvykdyti viešiems konkursams švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, jeigu valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir jas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, atitiktimi Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 40 straipsnio 1 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pareiškėja neatsižvelgė į tai, kad viešas konkursas turi būti įvykdytas beveik po pusantrų metų nuo ginčijamo teisinio reguliavimo oficialaus paskelbimo dienos. Pareiškėja nenurodė, kodėl, jos manymu, šio laikotarpio nepakanka, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo buvo paskirti eiti pareigas neterminuotai ir jas ėjo daugiau kaip penkerius metus, būtų užtikrintos realios galimybės prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Nurodydama, kad šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip penkeri metai nuo ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, pareiškėja tokio savo teiginio nepagrindžia teisiniais argumentais.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl ginčijamos  Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1, 5, 6 dalys, taip pat Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymo 15 straipsnio 5 dalis tiek, kiek nurodyta, prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas šias prašymo dalis, kaip neatitinkančias prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą nustatytų reikalavimų, remdamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, grąžino pareiškėjai.

Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/14_2018.htm.