Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Prašymas dėl pensijų sistemą reguliuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai: dalis priimta ir dalis grąžinta pareiškėjai

2018-10-05

Konstituciniame Teisme priimta Seimo narių grupės prašymo dalis, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“.

Nors prašyme pareiškėja nurodė, kad abejoja minėto įstatymo 6 straipsnio atitiktimi Konstitucijai, tačiau iš prašymo visumos matyti, kad iš tikrųjų abejojama šios straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo nuostatos, kuria sudarytos prielaidos į pensijų kaupimą įtraukti tik jaunesnius kaip 40 metų amžiaus asmenis, atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu neproporcingai varžoma asmenų (vartotojų), kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvė patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis. Kaip matyti iš prašymo argumentų visumos, pareiškėjos nuomone, ginčijami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, kad pagal juose įtvirtintą teisinį reguliavimą pensijų kaupimo sistemos dalyviai gali nedalyvauti pensijų kaupime tik nustatyta tvarka atsisakę jame dalyvauti, priešingu atveju jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą, vadinasi, taip jų atžvilgiu ribojama sutarčių laisvė.

Pareiškėja prašyme taip pat nurodė, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą tik asmenis iki 40 metų, taip diskriminuojant asmenis dėl amžiaus. Tokiu atveju, pasak pareiškėjos, nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, vieninteliu argumentu lieka asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami. Taip, pareiškėjos teigimu, pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

Priimdamas šią prašymo dalį Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, įskaitant teisę laisvai sudarinėti sutartis, gina Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis, o pagal šio straipsnio 5 dalį valstybė turi pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti įvairias vartotojų interesų gynimo priemones. Asmenų lygiateisiškumo principas įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad asmenų iki 40 metų įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą galimai pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Todėl, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, ši prašymo dalis grąžinta pareiškėjai.  

Konstitucinis Teismas grąžino pareiškėjai ir likusią dalį prašymo ištirti Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-1362 atitiktį Konstitucijai. Pažymėtina, kad, išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnį, pareiškėja prašyme nenurodė jokių kitų ginčijamų teisės aktų straipsnių, jų dalių, punktų ar jų nuostatų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš pareiškėjos prašymo visumos nėra aišku, kiek ir kokių konkrečių ginčijamų teisės aktų nuostatų, išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnį, atitiktį Konstitucijai ir kokia apimtimi ji ginčija.  

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus. Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 9 punktu, prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui. Konstitucinis Teismas priminė, kad, spręsdamas dėl prašymų priimtinumo, jau nuo 2004 m. jis nurodo, jog pareiškėjo prašyme turi būti nurodyti konkretūs ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktų nuostatų pareiškėjui kyla pareiga:

– prašymą Konstituciniam Teismui suformuluoti aiškiai ir tiksliai, t. y. nurodyti, kokios (-ių) konkrečios (-ių) ginčijamos (-ų) teisės akto nuostatos (-ų) (straipsnio, jo dalies, punkto) atitiktį kokioms konkrečioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (arba) principams) jis prašo ištirti;

– prašyme aiškiai išdėstyti teisinius motyvus, pagrindžiančius pareiškėjo abejonę dėl kiekvienos nurodytos konkrečios ginčijamos teisės akto nuostatos (straipsnio, jo dalies, punkto ar jų nuostatos) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams).

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad negali pats suformuluoti pareiškėjo prašymo, jeigu iš jo visumos nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti teisės akto nuostata (straipsnis, jo dalis, punktas ar jų nuostata) yra ginčijama, jos atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams) ir kiek ištirti prašoma. Priešingu atveju (t. y. tuo atveju, jeigu ne pats pareiškėjas suformuluotų, o Konstitucinis Teismas imtųsi formuluoti jo prašymą) galėtų būti sudarytos prielaidos iškreipti pareiškėjo prašymo esmę, be kita ko, prielaidos ištirti atitiktį Konstitucijai teisės akto nuostatos (straipsnio, jo  dalies, punkto ar jų nuostatos), kurios atitikties Konstitucijai tyrimo pareiškėjas nesiekė, taip pat prielaidos ištirti jos atitiktį ne toms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams), ištirti atitiktį kurioms siekė pareiškėjas, ir kt.

Pareiškėjui nesuformulavus minėtus reikalavimus atitinkančio prašymo, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, toks prašymas Konstituciniame Teisme negali būti priimamas ir turi būti grąžinamas pareiškėjui.

Konstitucinis Teismas, be kita ko, pastebėjo tai, kad kai kurie pareiškėjos prašyme pateikiami argumentai dėl ginčijamų įstatymų prieštaravimo nurodytiems Konstitucijos straipsniams yra abstraktūs, nėra aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjos abejonę dėl ginčijamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad prašymo dalių grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tų pačių klausimų bendra tvarka, kai bus pašalinti šiame Konstitucinio Teismo sprendime nurodyti trūkumai.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/18_2018.htm.