Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Pradedama nagrinėti byla pagal Seimo narių grupės prašymą ištirti teisinio reguliavimo, susijusio su tiesioginiais merų rinkimais, konstitucingumą

2021-03-16

Konstituciniame Teisme kovo 17 d., trečiadienį, 13 val. rašytinio proceso tvarka pradedama nagrinėti byla pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 119 straipsniui neprieštarauja  Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad savivaldybės tarybai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras ir kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas taip pat vertins Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje numatytos trys savarankiškos savivaldos institucijos, 19 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, ir 20 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją merui suteikti įgaliojimai peržengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribas, atitiktį minėtam Konstitucijos straipsniui.

Pareiškėjai iš esmės kyla abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas, taip pat išskirtinė ir labai plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

Pareiškėja prašyme pažymi, kad Konstitucijos 119 straipsnyje numatyta vienpakopė dviejų institucijų savivaldos sistema, kurioje atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija tiesiogiai neįvardijama.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžiant savivaldybės atstovaujamąją instituciją (savivaldybės tarybą) įtvirtinami skirtingi tos pačios institucijos atstovų rinkimų būdai: vienas iš tarybos narių, meras, yra renkamas tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje, o kiti tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėse rinkimų apygardose. Tiesiogiai išrinktas meras pagal rinkimų principą yra atskaitingas jį išrinkusiems rinkėjams. Jo rinkimo būdas ir atskaitingumas gyventojams jam suteikia skirtingą statusą ir skirtingą svorį savivaldybės taryboje, palyginti su kitais tarybos nariais, kurie yra išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Savo abejones pareiškėja grindžia Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad „savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti ir kitas valdingus įgalinimus turinčias savivaldybės institucijas, taip pat kitas savivaldybės įstaigas“. Tad savivaldybės institucijomis laikytinos ir savivaldybių tarybos, ir joms atskaitingi vykdomieji organai, ir kitos institucijos, kurias sudaro savivaldybių tarybos. Pasak pareiškėjos, iš šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo darytina išvada, kad tik savivaldybių tarybos gali sudaryti kitas savivaldybės institucijas. Todėl pareiškėjai kyla abejonė, ar, nepakeitus Konstitucijos, savivaldos sistemoje gali atsirasti dar viena gana savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurią sudarant (renkant) savivaldybės taryba nedalyvauja.

Pareiškėjos teigimu, sistemiškai analizuojant Konstitucijos 119 straipsnį, darytina išvada, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Vietos gyventojų savivaldą simbolizuoja savivaldybės tarybą sudarantys tarybos nariai. Pasak pareiškėjos, Konstitucijoje neišskiriamas joks vienasmenis subjektas, kuris galėtų būti inkorporuotas į atstovaujamosios institucijos sudėtį. Konstitucijoje yra nustatyta atstovaujamosios institucijos pavadinimas (savivaldybės taryba) ir išskirtinė padėtis bei kompetencija jai atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu. Konstitucijoje savivaldybės tarybos nariai nediferencijuojami, priešingai – įtvirtintas visų  savivaldybės tarybos narių vienodas teisinis statusas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tiesiogiai išrinktas meras pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra atstovaujamosios institucijos dalis, tačiau, atsižvelgiant į jam suteiktų įgaliojimų pobūdį ir esmę, jis turi ir vykdomosios institucijos bruožų. Pareiškėja abejoja, ar įgaliojimai, kurie pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą galėjo būti pavedami vykdyti vykdomajai institucijai, gali būti priskiriami vienasmeniškai vykdyti atstovaujamosios institucijos atstovui (merui). Pareiškėjai kyla abejonių ir dėl to, ar Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis tiek, kiek merui suteikti įgaliojimai peržengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribas, nesuponuoja jo prilyginimo atskirai vienasmenei institucijai su vykdomosios institucijos elementais ir ar toks teisinis reguliavimas atitinka Konstitucijos 119 straipsnyje nustatytą vietos savivaldos institucijų sistemą.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/18_2019.htm.