Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Pradedama nagrinėti byla pagal prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostata, kuria reglamentuojamas antrinės teisinės pagalbos teikimas

2018-09-26

Ketvirtadienį, rugsėjo 27 d., Konstituciniame Teisme pradedama nagrinėti byla pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, net kai užtikrinti nuteistajam asmeniui veiksmingos (nemokamos) teisinės pagalbos teikimą būtina teisingumo interesais, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai suabejojo nagrinėdamas administracinę bylą. Joje asmuo apskundė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą nesuteikti jam antrinės teisinės pagalbos, paprašė panaikinti tą sprendimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo, vadovaudamasi ginčijamu Įstatymo punktu, atsisakė teikti asmeniui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nes jis nebuvo apmokėjęs valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Kadangi atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir neturėjo pajamų, asmuo negalėjo pasisamdyti advokato, jam nebuvo suteikta ir valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis pats pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris, motyvuodamas tuo, kad skundas iš esmės neatitiko kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, jo nepriėmė. LVAT sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą asmenys (įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji) turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, tik jei tose baudžiamosiose bylose pagal baudžiamojo proceso įstatymus gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kitais atvejais, kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, kuriam pagal baudžiamojo proceso įstatymus gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas bendra antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka, be kita ko, pagal ginčijamą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatą. Pareiškėjo teigimu, nesant galimybės teismui įvertinti kitas aplinkybes (teisingumo interesų buvimą), kurios leistų užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą, apribojama arba netgi paneigiama absoliuti asmens teisė kreiptis į teismą (teisė į teisminę gynybą), teisė turėti gynėją (advokatą) ir apskritai teisė į teisingą teismo procesą (teisingą bylos išnagrinėjimą).

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/23_2017.htm.