Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Pradedama nagrinėti byla pagal dviejų Seimo narių grupių prašymus ištirti 2019 m. gruodžio mėn. priimtų mokesčių įstatymų pakeitimų konstitucingumą

2021-04-12

Konstitucinis Teismas balandžio 13 d., antradienį, 13 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti į vieną bylą sujungtus pareiškėjų dviejų Seimo narių grupių prašymus ištirti, ar:

– Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis tiek, kiek jose nustatyta, kad mokesčių įstatymų įsigaliojimo ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams;

– Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir (arba) konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja kai kuriuos mokesčių įstatymus keitusių įstatymų nuostatos, kuriomis nustatyta pakeistų mokesčių įstatymų įsigaliojimo data:

1) Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 3 d., 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Akcizų įstatymo 35 straipsnio 1 punktas, 37 straipsnis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d.,

2) Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 5 d., 2 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d.,

3) Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 12 d., 3 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.,

4) Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2018 m. birželio 28 d., 7 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 dalis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.,

5) Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 383, 402, 562 straipsniais įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 17 d., 13 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Pelno mokesčio įstatymo 383straipsnis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.,

6) Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 10 d., 2 straipsnis tiek, kiek pagal jį Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2, 21, 3 dalys įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.;

– Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija);

– Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija), 35 straipsnio 1 punktas (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija), 37 straipsnio (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija) 1 dalis, 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija), o Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) – dar ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui;

– Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio (2019 m. gruodžio 10 d. redakcija) 2, 21, 3 dalys.

Abejonių dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitikties Konstitucijai iš esmės kyla dėl to, kad, vienos Seimo narių grupės manymu, šiuo ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra nustatyta tam tikro protingo pereinamojo laikotarpio (vacatio legis) mokesčių įstatymų pakeitimų, susijusiu su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, įsigaliojimui, per kurį mokesčių mokėtojai galėtų pasirengti mokėti padidintus mokesčius. Pagal šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad minėti mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais padidinami mokesčiai, įsigalioja labai greitai (pavyzdžiui, praėjus kelioms dienoms ar mėnesiui nuo jų paskelbimo dienos), nesant jokių išimtinių, objektyvių konstituciškai pateisinamų aplinkybių.

Būtent dėl to, t. y. dėl nustatytos itin trumpos įsigaliojimo datos, pareiškėjos abejoja ir kitų jų nurodytų mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymų atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjos teigia, kad itin greitai (po kelių dienų, vieno ar trijų mėnesių nuo atitinkamo įstatymo oficialaus paskelbimo) įsigaliojo nurodyti mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymai, kuriais nustatyti didesni mokesčių tarifai etilo alkoholiui, bešviniam benzinui, kai kuriems gazoliams, kaitinamojo tabako produktams, nustatyti nauji (padidinti) nekilnojamojo turto mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio tarifai kai kurioms pajamų rūšims, pakeistas nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų apmokestinimo teisinis reguliavimas, inter alia daliai nekilnojamojo turto savininkų panaikinus nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą ir nustačius pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nustatyti nauji (padidinti) loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomi mokesčio tarifai ir didesnis fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis už atitinkamą lošimo įrenginį, nustatytas naujas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjų, buvo pažeistas mokesčių mokėtojų teisėtas lūkestis turėti laiko pasirengti padidintų ar naujų mokesčių mokėjimui.

Viena iš pareiškėjų abejoja ir Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnio (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjos, yra įtvirtintas tik bankams ir kitoms nurodytoms kredito įstaigoms taikomas papildomas pelno mokestis, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjos manymu, nėra konstitucinio pagrindo ir objektyvių priežasčių iš Lietuvos ir užsienio apmokestinamųjų vienetų išskirti tik nurodytas kredito įstaigas ir tik joms nustatyti papildomą 5 procentų dydžio pelno mokestį, kartu – didesnį pelno mokesčio tarifą negu kitoms privačioms įmonėms, gaunančioms tokį pat ar net didesnį pelną.

Pasak pareiškėjų, Akcizų įstatymo ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucijos dėl to, kad, jomis padidinus atitinkamus mokesčių tarifus vieniems produktams ir nepadidinus jų kitiems, taip pat padidinus akcizų tarifus lošimams, tačiau nepadidinus jų loterijoms, sudarytos prielaidos iškreipti sąžiningą konkurenciją rinkoje. Be to, toks reguliavimas, pareiškėjų teigimu, turintis esminį poveikį tiek konkurencinei, tiek verslo aplinkai, nustatytas neatlikus privalomo tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir poveikio konkurencijai vertinimo.

Sprendimų dėl prašymų priėmimo tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2098/content; https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2329/content.