Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Pareiškėjui Seimui grąžintas prašymas ištirti kai kurių Seimo statuto nuostatų, susijusių su ekspertiniu įstatymų projektų vertinimu, atitiktį Konstitucijai

2019-01-18

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjui Seimui jo 2019 m. sausio 11 d. nutarime Nr. XIII-1946 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui („Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“), 55 straipsnio pirmajai daliai („Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“), 59 straipsnio ketvirtajai daliai („Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“) ir 128 straipsnio antrajai daliai („Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“)“ išdėstytą prašymą.

Pareiškėjas ginčijo Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą, paskirtas pagrindiniu komitetas arba ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė turi teisę pareikalauti užsakyti nepriklausomą ekspertinį to įstatymo projekto įvertinimą, kuris turi būti pristatytas svarstant projektą komitetuose ir Seimo posėdyje.

Pareiškėjo teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu sudarant galimybę ne mažesnei kaip 1/5 Seimo narių grupei užsakyti nepriklausomą ekspertinį įstatymo projekto įvertinimą yra ribojama kiekvieno Seimo nario ir Seimo teisė nepritarti nepriklausomam ekspertiniam įvertinimui. Todėl, pasak pareiškėjo, taip yra paneigiama Seimo narių, kaip Tautos atstovų, lygybė, kylanti iš Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, pažeidžiamas Seimo, kaip Tautos atstovybės, veiklos kolegialumo principas, pagrindinis demokratinėje valstybėje sprendimų priėmimo principas – konstitucinis daugumos principas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą, komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis nagrinėti tą įstatymo projektą, arba ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė turi teisę pareikalauti, kad Seimo valdybos nustatyta tvarka būtų užsakytas nepriklausomas ekspertinis to įstatymo projekto įvertinimas; pagal šio straipsnio 3 dalį  išvada, pateikta atlikus užsakytą nepriklausomą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, turi būti tik pristatyta svarstant tą projektą komitetuose ir Seimo posėdyje, t. y. svarstant projektą ši išvada nei komitetų, nei Seimo nesaisto, juo labiau ji nesaisto Seimo narių šiems balsuojant dėl įstatymo priėmimo.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, be kita ko, atliekant išsamų, objektyvų, nešališką Seime svarstomų įstatymų projektų vertinimą ir sudarant sąlygas Seimo nariams gauti ekspertų, kaip specialių žinių turinčių asmenų, nuomonę.

Vertindamas pareiškėjo prašymą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip jis yra konstatavęs, Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario teisių teisinio reglamentavimo lygmenys: teisės, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir teisės, kurias įstatymuose, be kita ko, Seimo statute, nustato įstatymų leidėjas. Seimo narys kai kurias Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtintas Seimo nario teises gali įgyvendinti tik kartu su kitais Seimo nariais (be kita ko, teises, kurias pagal Konstituciją ar Seimo statutą gali įgyvendinti ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė). Naudojimasis šiomis teisėmis pagal Konstituciją ir Seimo statutą yra laiduojamas vienodai visiems Seimo nariams. Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė reikalauti nepriklausomo ekspertinio įstatymo projekto įvertinimo nėra vienintelė teisė, kuria naudotis gali ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip jis yra konstatavęs, iš Konstitucijoje, be kita ko, jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kyla Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą – kiekvienu klausimu balsuoti pagal savo sąžinę; Seimo nario laisvas mandatas yra neatskiriamai susijęs su Seimo narių lygybe: visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Konstitucinis Teismas priminė, kad pagal Konstituciją ir Seimo statutą įstatymai priimami Seimo narių balsų dauguma: pagal Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalį įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje; pagal šio straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, kurios būtinas elementas yra parlamentinės opozicijos pripažinimas; Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, minimalius Seimo opozicijos apsaugos reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį, siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę, ne mažesnės kaip 1/5 Seimo narių grupės reikalavimu užsakomas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas ir šio įvertinimo išvada nesaisto Seimo narių balsuojant dėl įstatymo projekto, yra varžoma iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą ar paneigiama Konstitucijoje įtvirtinta taisyklė, kad įstatymai priimami Seimo narių balsų dauguma. Taip pat nėra aišku, kodėl toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su konstitucine pliuralistinės demokratijos ir Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata.

Pareiškėjas Seimas taip pat abejojo, ar Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalis tiek, kiek ji suponuoja mokamų ekspertinių paslaugų užsakymą, neprieštarauja iš Konstitucijos, be kita ko, jos 128 straipsnio 2 dalies, kylančiam reikalavimui tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti. Ši pareiškėjo abejonė grįsta tuo, kad Seimo statute yra numatyta daug kitų galimybių Seimo nariams susipažinti su ekspertų nuomonėmis dėl svarstomų įstatymų projektų, todėl mokamo nepriklausomo ekspertinio įstatymo projekto įvertinimo užsakymas, pareiškėjo manymu, laikytinas netinkamu, neracionaliu valstybės biudžeto lėšų naudojimu.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog prašyme cituojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 128 straipsnio 2 dalies, kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei.

Vertindamas pareiškėjo prašymą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl ginčijamo teisinio reguliavimo suponuojamas mokamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, skirtas teisėkūros kokybei užtikrinti, laikytinas neracionaliu, viešojo intereso ir visuomenės poreikių neatitinkančiu valstybės turto (be kita ko, valstybės biudžeto lėšų) naudojimu.

Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jo abejones dėl Seimo statuto 145 straipsnio 2, 3 dalių atitikties Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai, 59 straipsnio 4 daliai, 128 straipsnio 2 daliai.

Vadinasi, pareiškėjo Seimo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimo nurodyti pareiškėjo pozicijos teisinį pagrindimą. Todėl, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, prašymas grąžintas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimas, pagal Konstituciją turintis įgaliojimus nustatyti įstatymų priėmimo tvarką, gali ją keisti, paisydamas Konstitucijos normų ir principų.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1904/content.