Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti Vyriausybės nutarimo dėl nekilnojamojo turto objektų perdavimo Valstybės turto fondui atitiktį Konstitucijai

2019-01-23

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti, ar „LR Vyriausybės 2012-02-29 nutarimas Nr. 244, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė valstybės įmonei Valstybės turto fondui valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise: pastatą, unikalus Nr. 1094-0385-1010, esantį Totorių g. 9, Vilniuje, ir pastatą, unikalus Nr. 1094-0385-1021, esantį Labdarių g. 10, Vilniuje, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės – teisingumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams“.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje ieškovė Lietuvos Respublika pareiškė ieškinį atsakovei nevyriausybinei organizacijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, o atsakovė pareiškė priešieškinį Lietuvos Respublikai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl patikėjimo teisės ginčijimo, pripažinimo statytoja ir nuosavybės teisės į pastatų dalį pripažinimo. Vienas iš atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų – panaikinti ginčijamą Vyriausybės nutarimą.

Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis mano, kad Vyriausybė ginčijamame nutarime nurodytus pastatus pripažino nuosavybės teise priklausančiais valstybei ir abejoja, ar pagrįstai Vyriausybė minėtus pastatus, kurių dalį, vykdydama statybos darbus, atstatė Draugija, laiko valstybės turtu.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš ginčyto Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 preambulės, jis priimtas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsniu.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina, be kita ko, Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal  Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, o pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas.

Taigi Vyriausybė, priimdama ginčytą nutarimą, įgyvendino valstybės turto savininko funkcijas. Valstybės nuosavybės teisė į ginčytame nutarime nurodytus pastatus konstatuota Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

Vadinasi, valstybės nuosavybės teisė į minėtus pastatus pripažinta ne ginčytu Vyriausybės nutarimu, o įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašyme nepaaiškino, kodėl pagal Konstituciją Vyriausybė, įgyvendindama valstybės turto savininko funkcijas, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose konstatuota, kad minėti pastatai priklauso valstybei, negalėjo įstatymo nustatyta tvarka jų perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės įmonei Valstybės turto fondui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Nors pareiškėjas teigė, jog tam, kad civilinė byla būtų išspręsta, būtina ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, jis nepaaiškino, kodėl ginčijamas  Vyriausybės nutarimas, kuriuo tik įgyvendintos valstybės turto savininko funkcijos, turi reikšmę sprendžiant jo nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusius su nuosavybės teise į šį turtą susijusius klausimus, kaip antai ar buvo sukurti nauji daiktinių teisių objektai, kas ir kieno lėšomis juos sukūrė, kokiu teisiniu pagrindu šiais objektais naudojamasi.

Atsižvelgęs į visa tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė savo abejones pagrindžiančių teisinių argumentų, todėl jo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal šio įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1905/content.