Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatos ir pagal ją administraciniam teismui apskųstų Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai

2019-01-11

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą ištirti:

– „ar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 20 straipsnis ir jo turinį atskleidžianti praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies nuostatai „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar <...> Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“ ir 105 straipsnio 2 dalies 2 punktui „Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Vyriausybės aktai““;

– „ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Joje sprendžiamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais du planuojami sudaryti sandoriai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, teisėtumo ir pagrįstumo, juos apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 20 straipsnį.

Pareiškėjo teigimu, Vyriausybės nutarimų konstitucingumo patikra pagal Konstituciją priskirtina išimtinai tik Konstituciniam Teismui.

Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, jis yra konstatavęs, jog tai, kad asmens konstitucinė teisė pažeista teisės aktu, kurio teisėtumą tirti pagal Konstituciją yra priskirta išimtinei Konstitucinio Teismo kompetencijai (t. y. kuriuo nors Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės aktu), o asmuo pagal Konstituciją neturi įgaliojimų tiesiogiai inicijuoti konstitucinės justicijos bylos Konstituciniame Teisme dėl tokio akto teisėtumo, anaiptol nereiškia, kad tokie asmenys apskritai negali ginti pažeistų savo teisių ir laisvių (taip pat ir teisme). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės ir laisvės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti, bet ir tai, kad teismai (teisėjai), nagrinėdami bylas, turi pareigą, kilus abejonėms dėl Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės priimto akto (jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad iš prašymo nėra aišku, kodėl, pareiškėjo nuomone, pagal Konstituciją negali būti nustatytas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo dėl šio įstatymo pagrindu priimto, be kita ko, Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, nagrinėdamas atitinkamą bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad toks Vyriausybės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Vertindamas pareiškėjo prašymo dalį dėl ginčijamų Vyriausybės nutarimų, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jis yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, be kita ko, privalo priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.).

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš prašymo matyti, jog pareiškėjui nekyla abejonių dėl ginčijamų Vyriausybės nutarimų teisinio pagrindo, t. y. kad jie paremti aukštesnės galios teisės akto – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš prašymo matyti, jog pareiškėjui nekyla abejonių dėl informacijos apie ginčijamų Vyriausybės nutarimų motyvus prieinamumo, taip pat nekyla abejonių dėl to, kad investuotojas neatitinka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytų investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų ir kad ginčijami Vyriausybės nutarimai priimti laikantis procedūrų, remiantis įstatymų normomis ir nustačius faktines aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad iš prašymo nėra aišku, kodėl, pareiškėjo nuomone, ginčijami Vyriausybės nutarimai yra nemotyvuoti (nepagrįsti) arba jų motyvai yra nepakankami ir (ar) neaiškūs, neskaidrūs. Prašyme nepaaiškinta, kodėl ginčijamų Vyriausybės nutarimų priėmimui taikyta procedūra ir įstatymų normos, taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, pasak pareiškėjo, nėra „surišta“ motyvais (argumentais) ir ką šiuo atveju reiškia formuluotė „visa tai <...> surišta“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neatsižvelgė į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai.

Vadovaudamasis šiais argumentais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų prašyme nurodytas abejones, todėl, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, prašymas grąžintas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1897/content.