Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Nepateikus teisinių argumentų, pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti kai kurių Statybos įstatymo nuostatų konstitucingumą

2019-11-28

Konstitucinis Teismas lapkričio 27 d. priimtu sprendimu (su lapkričio 28 d. redakcinės klaidos ištaisymu) grąžino pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti, ar „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad „statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastą remontą ir pan.)“ ta apimtimi, kuria statytojo teisių įgyvendinimo galimybės skiriasi priklausomai nuo to, ar statiniai stovi ant suformuotų valstybinės žemės sklypų, ar stovi ant nesuformuotos valstybinės žemės, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams“.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) rašte išdėstyto atsisakymo duoti sutikimą statinių paskirties keitimui pagal ieškovo šioje civilinėje byloje pateiktą kapitalinio remonto projektą pagrįstumo ir minėto ieškovo teisės gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą pagal tą parengtą projektą be NŽT sutikimo.

Pareiškėjui kilo abejonių, ar ginčytu teisiniu reguliavimu nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama asmenų, kurių statiniai stovi valstybinėje žemėje suformuotuose žemės sklypuose, nuosavybės teisė, taip pat ar nėra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašyme kelia vien bendro pobūdžio abejonę, ar ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama asmenų, kurių statiniai stovi valstybinėje žemėje suformuotuose žemės sklypuose, nuosavybės teisė, nesiremia oficialiąja konstitucine doktrina dėl Konstitucijos 23 straipsnyje ginamos teisės į nuosavybę, jos turinio aiškinimo tuo aspektu, kad teisė į nuosavybę pagal Konstituciją nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju pagal Konstituciją negali būti pateisinama skirtinga nuosavybės teisių įgyvendinimo (t. y. savininko teisė valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti) apimtis, atsižvelgiant į tai, ar pastatai stovi suformuotuose valstybinės žemės sklypuose ar valstybinėje žemėje nesuformuotuose žemės sklypuose.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas cituoja kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, tačiau jis nesiremia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl galimybės pagal Konstituciją nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą.  Pareiškėjas taip pat nepateikė teisinių argumentų, kodėl statinių savininkai, kurie nuosavybės teise valdo statinius, esančius suformuotuose valstybinės žemės sklypuose, ir kiti asmenys, kurių statiniai stovi valstybinėje žemėje nesuformuotuose žemės sklypuose, ginčyto teisinio reguliavimo kontekste gali būti laikomi asmenų grupėmis, kurios galėtų (turėtų) būti traktuojamos kaip esančios vienodoje (panašioje) padėtyje Konstitucijos 29 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas nepaaiškina, kodėl net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad šie asmenys gali būti laikomi esančiais vienodoje (panašioje) padėtyje, įstatymų leidėjas negalėjo nustatyti diferencijuoto teisinio reguliavimo jų nuosavybės teisių įgyvendinimo požiūriu ir kodėl toks diferencijuotas teisinis reguliavimas negali būti objektyviai pateisinamas pagal Konstitucijos 29 straipsnį.

Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams. Todėl jo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą (su lapkričio 28 d. redakcinės klaidos ištaisymu) galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1999/content
https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2003/content.