Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas tirs individualius konstitucinius skundus, kuriuose ginčijama teisinio reguliavimo, susijusio su asmens pripažinimu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, atitiktis Konstitucijai

2020-01-20

Konstitucinis Teismas sausio 16 d. ir sausio 20 d. sprendimais priėmė nagrinėti dviejų pareiškėjų – grupės asmenų ir uždarosios akcinės bendrovės – individualiuose skunduose išdėstytų prašymų dalis, kuriose abejojama to paties teisinio reguliavimo konstitucingumu. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 4 punktas tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nustatyta, kad asmuo pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymu, nors dėl šio asmens nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

Sprendimais vienas abiejų pareiškėjų prašymų dalis atsisakyta nagrinėti, kitos dalys grąžintos pareiškėjams.

Priimtose nagrinėti abiejų pareiškėjų prašymų dalyse grįsdami savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai pareiškėjai nurodo, kad šį teisinį reguliavimą taikančioms valstybės institucijoms suteikiama teisė asmenį laikyti kaltu de facto vien dėl vykdomo asmens baudžiamojo persekiojimo ir taikyti jam neigiamo pobūdžio poveikio priemones, apribojant tokio asmens civilines teises. Pareiškėjų teigimu, Įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nustatyto teisinio reguliavimo pagrindu visi pareiškėjai buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų dėl vienam iš pareiškėjų inicijuoto baudžiamojo persekiojimo. Savo poziciją pareiškėjai taip pat grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis.

Pareiškėjai taip pat prašė ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Įstatymo 12 straipsnio 15 dalis, 11 straipsnio 3 punktas ir 13 straipsnio 6 dalis.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“, kuriuos pareiškėjai nurodo kaip sprendimus, pažeidusius jų konstitucines teises ir laisves, buvo priimti vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 7, 8 dalimis ir atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 2, 4 punktus, taigi ne ginčytų Įstatymo nuostatų pagrindu. Vadinasi, ginčyto teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjų konstitucinės teisės ar laisvės.

Kadangi asmuo su individualiu konstituciniu skundu pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą šią prašymo dalį atsisakyta priimti nagrinėti.

Prašymų dalis, kuriose prašoma ištirti kitų Įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, ir minėtų Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, Konstitucinis Teismas grąžino pareiškėjams, nes jų abejonės nepagrįstos teisiniais argumentais, o prašymų trūkumai per suteiktą terminą nebuvo pašalinti. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) yra grąžinamas pareiškėjui.

Sprendimų tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2046/content

https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2047/content.