Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas: teismų sprendimai dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinių šalinimo turi būti vykdomi

2019-11-25

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai neprieštaravo Konstitucijai ir įstatymams. Tačiau Konstitucinis Teismas prieštaraujančiais Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams pripažino Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu nauja redakcija išdėstyto KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktus.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad jau įvykus Konstitucinio Teismo posėdžiui byloje dėl pareiškėjos Seimo narių grupės ginčyto reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjos ginčytas teisinis reguliavimas buvo iš esmės pakeistas, be kita ko, tuo, kad jame nebeliko nuostatos „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“, dėl kurios pareiškėja teigė, jog Vyriausybė perėmė teismo įgaliojimus konstatuoti neteisėtų statybų faktą ir sureguliuoti neteisėtų statybų padarinių šalinimą, taip pat nustatyti kitokie minėtuose punktuose nurodytų teritorijų (atitinkamai sklypų Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida) planavimo uždavinių sprendimo rezultatai (sprendiniai), kuriais nebereikalaujama kai kurių nurodytuose sklypuose esančių statinių pašalinti ar pertvarkyti. Kitaip tariant, šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė mažesnį Kuršių nerijos, kaip ypač vertingos teritorijos, apsaugos lygį, nei nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kiek tai yra susiję su ginčytuose KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytais objektais.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas arba juo nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną arba bylą nutraukti. Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, jog ši nuostata reiškia, kad Konstitucinis Teismas turi teisę nutraukti pradėtą teiseną arba bylą tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai (Seimas, Seimo narių grupė, Vyriausybė ar Respublikos Prezidentas), o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs.

Atsižvelgęs į tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstitucijoje buvo įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog minėta nuostata dėl Konstitucinio Teismo teisės nutraukti pradėtą teiseną, kai ginčijamas teisės aktas nebegalioja, netaikoma individualių asmenų prašymams. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones, ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis kreipsis Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo, Konstitucinis Teismas privalės išnagrinėti šio asmens prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas atitinkamos konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu galioja, ar negalioja. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas Konstitucijoje nėra savitikslis. Juo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu, ir sudaryti prielaidas peržiūrėti tokį sprendimą, kad galėtų būti pašalintas asmens konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimas. Jei Konstitucinis Teismas nutrauktų pradėtą teiseną (bylą) tais atvejais, kai į jį kreipėsi individualus asmuo, o ginčijamas teisės aktas bylos nagrinėjimo metu nustotų galios, būtų panaikintas ar pakeistas, tai būtų nesuderinama su individualaus konstitucinio skundo instituto paskirtimi, nes taip būtų užkirstas kelias asmeniui apginti savo konstitucines teises ar laisves, kartu galėtų būti pažeistos ir kitos Konstitucijos ginamos vertybės.

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, vykdydamas savo konstitucinius įgaliojimus, jis negali nutraukti pradėtos teisenos ir tais atvejais, kai į jį kreipėsi kiti subjektai, nei teismai ar individualūs asmenys, ir ginčijamas teisinis reguliavimas nebegalioja, jeigu Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos neišsprendus iš esmės, galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, be kita ko, Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, be kita ko, į tai, kad ginčytas KNNP tvarkymo plane (2012 m. birželio 6 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas yra susijęs su viešojo intereso – Kuršių nerijos ypatingos apsaugos – užtikrinimu, kurio neapgynus galėtų būti pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje nusprendė tirti pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, t. y. pradėtos bylos nenutraukti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso, esančio nacionalinio ir pasaulinio gamtos, istorijos ir kultūros paveldo dalimi, išliekamąją vertę dabarties ir ateities kartoms, pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį (valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga), 54 straipsnio 1 dalį (valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga), Kuršių nerija yra saugotina ypač vertinga vietovė ir visuotinę reikšmę turintis gamtos ir kultūros paveldo objektas, todėl valstybė turi pareigą užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Vykdant šią konstitucinę pareigą teisės aktais turi būti nustatytas specialus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimas, kuris reiškia, kad šioje vietovėje, be kita ko, gali būti ribojama ūkinė, statybų, taip pat bet kokia kita veikla, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis ar atskiri toje vietovėje esantys objektai. Vyriausybė, įgyvendindama konstitucinius įgaliojimus, privalo nustatyti šio specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemones, kurios turi būti taikomos valstybei, savivaldybėms, kitiems atitinkamų objektų, esančių Kuršių nerijoje, savininkams ir naudotojams. Šio specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimas, be kita ko, reikalavimas atkurti tai, kas buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, laikytinas konstituciškai pateisinamu tikslu, dėl kurio gali būti ribojamos Kuršių nerijoje esančių objektų savininkų ir naudotojų nuosavybės teisės. Specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemonės savaime negali būti vertinamos kaip nuosavybės teisių, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidimas.

Atsižvelgdamas į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, taip pat į konstitucinį teisingumo principą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą reiškia, kad pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais. Tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančio imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir kuriais, be kita ko, atitinkamų Kuršių nerijoje esančių objektų savininkai ir naudotojai gali būti įpareigojami atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista.

Vertindamas pareiškėjos ginčytą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, siekiant veiksmingai vykdyti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 42 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 dalies, kylančią valstybės pareigą užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, juo buvo nustatytos specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemonės. Todėl Vyriausybės nustatytas ginčytas teisinis reguliavimas, kuriuo siekiant konstituciškai pateisinamo tikslo atkurti tai, kas nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, nustatytos minėto režimo įgyvendinimo priemonės, savaime negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidimas. Remdamasis panašiais argumentais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytas teisinis reguliavimas  neprieštaravo Civilinio kodekso 4.93 straipsniui, nustatančiam savininko teisių apsaugos garantijas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytuose KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose vartojama formuluotė  „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“ vertintina ne kaip reiškianti Vyriausybės sprendimą, kad ginčijamuose punktuose nurodytuose sklypuose statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, o tai, kad Vyriausybė, priimdama ginčytą teisinį reguliavimą, rėmėsi dar iki 2012 m. birželio 6 d. nutarimo priėmimo priimtais teismų sprendimais nustatytu faktu. Vyriausybės KNNP nustatytu teisiniu reguliavimu siekta sureguliuoti, kaip turi būti tvarkomos konkrečios teritorijos, kad jose esantys objektai atitiktų tai teritorijai keliamus reikalavimus ir kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nustatydama ginčytą KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą Vyriausybė perėmė teismo įgaliojimus konstatuoti, kad statybos buvo vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, ir spręsti dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padarinių šalinimo ir taip pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio valdžių padalijimo principo reikalavimus.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatytas imperatyvus teisinis reguliavimas dėl juose nurodytų objektų tvarkymo, susijusio su statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padarinių šalinimu, neprieštaravo Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyti teismo įgaliojimai spręsti dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo. Pagal Konstituciją teisės normos imperatyvumas savaime negali būti traktuojamas kaip ją taikyti turinčio teismo galimybės vykdyti teisingumą suvaržymas, o, kaip  jau anksčiau yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui, atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Vertindamas Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu pakeisto KNNP tvarkymo plano tos pačios numeracijos, kaip ginčijo pareiškėja, punktų konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybė, siekdama derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat sudaryti prielaidas baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatė kitokius nurodytų teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatus (sprendinius), nei iki tol galiojusiu teisiniu reguliavimu, t. y. nebenustatė, kad tam tikri nurodytuose sklypuose esantys statiniai turi būti pašalinti ar pertvarkyti taip, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai. Todėl Vyriausybė nesilaikė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), sudarė prielaidas įteisinti iki tol galiojusių KNNP planavimo schemos ir KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) pažeidimų padarinius ir nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytuose sklypuose esančių statinių savininkai, be kita ko, įpareigoti išardyti, perstatyti ar atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdymas negali būti konstituciškai pateisinamas, be kita ko, Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo rengimo ir šio nutarimo projekto teikimo dokumentuose minimu siekiu baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad naujos redakcijos KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Kadangi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, minėtų teritorijų Kuršių nerijos nacionaliniame parke tvarkymas pagal konkrečius Vyriausybės nustatytus sprendinius šiai teritorijai liks nesureguliuotas, galėtų atsirasti tam tikras teisinis neapibrėžtumas dėl minėtų teritorijų tvarkymo ir ūkinės veiklos, be kita ko, statybų, jose vykdymo. Tai galėtų sudaryti prielaidas paneigti iš Konstitucijos kylantį Kuršių nerijos ypatingos apsaugos imperatyvą ir neužtikrinti Konstitucijos ginamo viešojo intereso.  Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės spragas įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę, taigi taip pat ir aiškinant teisę, be kita ko, teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti. Todėl tol, kol Vyriausybė nustatys Konstitucijai neprieštaraujantį atitinkamų teritorijų ir juose esančių statinių tvarkymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, sklypai, esantys Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida, bei juose esantys statiniai turėtų būti tvarkomi (be kita ko, išardomi, pertvarkomi ir (arba) atkuriami) taip, kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Šioje byloje yra pareikšta teisėjos Danutės Jočienės atskiroji nuomonė.

Nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1998/content.