Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas priėmė Seimo narių grupės prašymą ištirti Referendumo įstatymo atitiktį Konstitucijai

2019-03-21

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai.

Tuo pačiu sprendimu pareiškėjai grąžinta prašymo dalis dėl Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. XIII-1979 „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ atitikties Konstitucijai.

Prašymą ištirti Referendumo įstatymo atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka, pareiškėja grindžia tuo, kad šis įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.

Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad Seimas 2012 m. kovo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, kuriame įrašytas ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas. Pareiškėjos teigimu, Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas yra privalomas naujai priimant visus jame įrašytus įstatymus, taigi ir priimant naujos redakcijos Referendumo įstatymą. Vadinasi, naujos redakcijos Referendumo įstatymas turėjo būti priimamas kaip konstitucinis įstatymas, laikantis Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje ir Seimo statute nustatytų reikalavimų, kurie iš esmės skiriasi nuo ordinarinių įstatymų priėmimo taisyklių. Pareiškėja pažymi, kad Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. ginčijamą Referendumo įstatymą priėmė bendra įstatymų priėmimo tvarka, o ne kaip konstitucinį įstatymą.

Pareiškėja taip pat abejojo, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo nutarimas, kuriuo paskelbtas 2019 m. gegužės 12 d. turintis vykti privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo (siūloma sumažinti Seimo narių skaičių iki 121).

Pareiškėjos abejonė dėl šio Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai buvo grindžiama vien argumentais dėl galimo Referendumo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. Kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėjos teiginiai, kad Seimas sukūrė tokią teisinę situaciją, kai nėra įstatymo, reguliuojančio referendumo skelbimą ir vykdymą, ir kad ginčijamas Seimo nutarimas priimtas be teisinio pagrindo, yra nepagrįsti, nes pareiškėja neatsižvelgė į teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpciją.

Konstitucinis Teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies kylanti teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcija reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamo Seimo nutarimo priėmimo metu nei viso Referendumo įstatymo, nei atskirų jo nuostatų konstitucingumo prezumpcija nebuvo paneigta. Vien pareiškėjos abejonė dėl Referendumo įstatymo atitikties Konstitucijai nepaneigia galiojant šio įstatymo konstitucingumo prezumpcijai kilusių teisinių padarinių (be kita ko, jo pagrindu priimtų Seimo sprendimų) teisėtumo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad net jeigu Referendumo įstatymas Konstitucinio Teismo būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tai savaime nepaneigtų vadovaujantis jo nuostatomis priimto ginčijamo Seimo nutarimo konstitucingumo. Pareiškėjos prašyme nepateikta argumentų, kuriais būtų paaiškinta, kodėl tuo atveju, jeigu Referendumo įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, antikonstituciniu turėtų būti pripažintas ir jam galiojant jo pagrindu priimtas ginčijamas Seimo nutarimas.

Atsižvelgiant į tai, prašymo dalis dėl Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. XIII-1979 „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ atitikties Konstitucijai grąžinta pareiškėjai. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Pareiškėja prašė bylos pagal jos prašymą nagrinėjimą paankstinti, atsižvelgiant į tai, kad, pasak jos, galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama.

Konstitucinio Teismo įstatyme ir Konstitucinio Teismo reglamente bylos pagal Seimo narių grupių prašymus, taip pat bylos dėl referendumo santykius reglamentuojančių įstatymų atitikties Konstitucijai nėra nurodytos kaip tokios, kurių nagrinėjimas privalo arba paprastai gali būti paankstinamas. Atsižvelgęs į tai, kad prašymo dalis dėl Seimo nutarimo, kuriuo paskelbtas privalomasis referendumas, turintis vykti 2019 m. gegužės 12 d., atitikties Konstitucijai grąžinta pareiškėjai, taip pat atsižvelgęs į teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpciją, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nėra priežasčių, dėl kurių reikėtų paankstinti bylos dėl Referendumo įstatymo atitikties Konstitucijai nagrinėjimą.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1917/content.