Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti teisės aktų dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo konstitucingumą

2019-10-17

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai („Valdžios galias riboja Konstitucija“), 67 straipsnio 7 punktui („Seimas <...> svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti“), 92 straipsnio 5 daliai („Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai“), 101 straipsnio 2 daliai („Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus“), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 198 straipsnis, Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinis nutarimas Nr. XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“.

Šiuo prašymu Seimo narių grupė jau antrą kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl  tų pačių teisės aktų – Seimo statuto 198 straipsnio ir Seimo protokolinio nutarimo atitikties Konstitucijai. Ankstesnis prašymas Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu buvo grąžintas pareiškėjai, nurodžius šalintinus trūkumus. Pareiškėjos prašyme iš esmės yra ištaisyti minėtame Konstitucinio Teismo sprendime nurodyti ankstesnio prašymo trūkumai, t. y. pareiškėja pateikia savo teisinę poziciją dėl jos prašyme keliamų ginčijamų teisės aktų konstitucingumo klausimų.

Pasak pareiškėjos, nors Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nustatyta, kokiu būdu Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, formuluotė „iš naujo gauti Seimo įgaliojimus“ reiškia, kad Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus tik tokiu pačiu būdu, kokiu jie buvo gauti pirmą kartą, t. y. kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Taigi, pareiškėjos teigimu, sistemiškai aiškinant Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto, 92 straipsnio 5 dalies ir 101 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatuotina, kad Konstitucijoje numatyta vienintelė teisinė įgaliojimų suteikimo Vyriausybei forma – balsavimas Seime pritariant Vyriausybės programai, kad Konstitucija nenustato jokio kito būdo, kuriuo Vyriausybė galėtų iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų.

Vadinasi, pareiškėjos manymu, pagal Konstituciją ir nauja Vyriausybė, ir Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti vieninteliu būdu – kai Seimas pritaria jos programai. Pasak pareiškėjos, pagal Konstituciją Seimas neturi diskrecijos įstatyme ar Seimo statute nustatyti kokį nors kitą būdą, kuriuo Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti, kai joje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų. Pareiškėjos manymu, Seimas Seimo statute gali nustatyti tik Vyriausybės programos svarstymo procedūras.

Pareiškėja prašyme pažymi, kad Seimo statuto 198 straipsnyje nustatytas kitoks Vyriausybės įgaliojimų gavimo iš naujo būdas: Vyriausybė gali juos gauti iš naujo Seimui balsuojant ne dėl pritarimo Vyriausybės programai, o dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, išvengiant Seimo balsavimo dėl pritarimo Vyriausybės programai. Vadinasi, pareiškėjos manymu, Seimo statuto 198 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra paneigiama Konstitucijos 67 straipsnyje 7 punkte nustatyta Seimo teisė spręsti, ar pritarti Vyriausybės programai ir taip iš naujo suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti, kai joje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, taip pat nepaisoma Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalies, 101 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Todėl, pasak pareiškėjos, yra pagrindas manyti, kad Seimo statuto 198 straipsnis prieštarauja nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, o kartu ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjos teigimu, Seimo protokolinis nutarimas gali prieštarauti Konstitucijai ne tik pagal turinį, bet ir pagal formą, nes įgaliojimai Vyriausybei iš naujo suteikti netinkamos formos teisės aktu. Pasak pareiškėjos, iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės aktų hierarchijos kyla tai, kad Seimo protokoliniais nutarimais gali būti sprendžiami tik mažai reikšmingi Seimo veiklos procedūriniai klausimai, o ne Konstitucijos nuostatų taikymo klausimai, kaip antai įgaliojimų Vyriausybei suteikimas, nesvarbu, ar tai būtų nauja Vyriausybė, ar Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų. Taigi, pareiškėjos manymu, Seimo valia suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti, taip pat ir suteikti juos iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, pagal Konstituciją gali būti išreikšta priimant tik Seimo nutarimą, o ne Seimo protokolinį nutarimą. Pasak pareiškėjos, tik taip gali būti užtikrintas teisinis tikrumas ir saugumas, Vyriausybės veiklos teisėtumas ir legitimumas.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/19_2019.htm.