Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar teisinis reguliavimas, susijęs su tiesioginiais merų rinkimais, neprieštarauja Konstitucijai

2019-10-17

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 119 straipsniui neprieštarauja šiuo metu galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad savivaldybės tarybai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras ir kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas taip pat vertins Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje numatytos trys savarankiškos savivaldos institucijos (viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija), 19 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui, ir 20 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją merui suteikti įgaliojimai peržengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribas, atitiktį minėtam Konstitucijos straipsniui.

Pareiškėjai iš esmės kyla abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas ir dėl to skirtingas jų atskaitingumas rinkėjams, taip pat išskirtinė ir labai plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

Pareiškėja prašyme pažymi, kad Konstitucijos 119 straipsnyje numatyta vienpakopė dviejų institucijų savivaldos sistema, kurioje atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija tiesiogiai neįvardijama. Pagal Konstitucijos 119 straipsnio trečiąją dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžiant savivaldybės atstovaujamąją instituciją (savivaldybės tarybą) įtvirtinami skirtingi tos pačios institucijos atstovų rinkimų būdai: vienas iš tarybos narių, meras, yra renkamas tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje, o kiti tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėse rinkimų apygardose. Tiesiogiai išrinktas meras pagal rinkimų principą yra atskaitingas jį išrinkusiems rinkėjams. Jo rinkimo būdas ir atskaitingumas gyventojams jam suteikia skirtingą statusą ir skirtingą svorį savivaldybės taryboje, palyginti su kitais tarybos nariais, kurie yra išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Savo abejones pareiškėja grindžia Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad „savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti ir kitas valdingus įgalinimus turinčias savivaldybės institucijas, taip pat kitas savivaldybės įstaigas“. Tad savivaldybės institucijomis laikytinos ir savivaldybių tarybos, ir joms atskaitingi vykdomieji organai, ir kitos institucijos, kurias sudaro savivaldybių tarybos. Iš šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo, pasak pareiškėjos, darytina išvada, kad tik savivaldybių tarybos gali sudaryti kitas savivaldybės institucijas. Todėl pareiškėjai kyla abejonė, ar, nepakeitus Konstitucijos, savivaldos sistemoje gali atsirasti dar viena gana savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurią sudarant (renkant) savivaldybės taryba nedalyvauja.

Be to, pareiškėjos teigimu, pačiame Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte tiesiogiai išrinkto mero teisinė padėtis nusakoma prieštaringai: pradžioje jis įvardijamas kaip savivaldybės tarybai vadovaujantis vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys, o toliau toje pačioje normoje apibrėžiamas kaip visos savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus.

Pareiškėjos teigimu, sistemiškai analizuojant Konstitucijos 119 straipsnį, darytina išvada, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Vietos gyventojų savivaldą simbolizuoja savivaldybės tarybą sudarantys tarybos nariai. Pasak pareiškėjos, Konstitucijoje neišskiriamas joks vienasmenis subjektas, kuris galėtų būti inkorporuotas į atstovaujamosios institucijos sudėtį. Konstitucijoje yra nustatyta atstovaujamosios institucijos pavadinimas (savivaldybės taryba) ir išskirtinė padėtis bei kompetencija jai atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu. Konstitucijoje tarybos nariai nediferencijuojami, priešingai – įtvirtintas visiems vienodas teisinis reguliavimas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tiesiogiai išrinktas meras pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra atstovaujamosios institucijos dalis, tačiau, analizuojant jam suteiktų įgaliojimų pobūdį ir esmę, darytina išvada, kad jis turi ir vykdomosios institucijos bruožų. Pareiškėja abejoja, ar įgaliojimai, kurie galėjo būti pavedami vykdyti vykdomajai institucijai, gali būti priskiriami vienasmeniškai vykdyti atstovaujamosios institucijos atstovui (merui). Pareiškėjai kyla abejonių ir dėl to, ar Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis tiek, kiek merui suteikti įgaliojimai peržengia savivaldos atstovaujamosios institucijos kompetencijos ribas, nesuponuoja jo prilyginimo atskirai vienasmenei institucijai su vykdomosios institucijos elementais ir ar toks teisinis reguliavimas atitinka Konstitucijos 119 straipsnyje nustatytą vietos savivaldos institucijų sistemą.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/18_2019.htm.