Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas pradeda nagrinėti bylą pagal Seimo prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis

2020-02-25

Konstitucinis Teismas vasario 26 d., trečiadienį, 10 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo Seimo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. XIII-2768 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstytą prašymą ištirti, ar Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai („Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“), 114 straipsnio 2 daliai („Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Teismų įstatymo (toliau – Įstatymas) 47 straipsnio 2 dalis (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija).

Pareiškėjas ginčija Įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, pagal kurią draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Pareiškėjas, remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, prašyme nurodo, jog konstitucinių normų visuma suponuoja tai, kad teisėjų imunitetas, kuris yra viena iš teisėjų nepriklausomumo garantijų, nėra absoliutus, o turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas, t. y. teisėjams turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti juos nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą (Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose įtvirtinta teisėjų nepriklausomumo garantijų sistema negali sudaryti jokių prielaidų privilegijoms, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų išvengti atsakomybės ar kitu būdu trukdyti atskleisti nusikalstamas veikas, t. y. negali sudaryti galimybės paneigti teisinės valstybės principą ir iš jo kylančius imperatyvus.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pagal Konstituciją imunitetas yra taikomas išimtinai tik dviem atvejais – dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir dėl suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo. Todėl, pareiškėjo teigimu, Įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri išplečia Konstitucijoje nustatytus imuniteto taikymo atvejus, apskritai negalėtų būti įtvirtinta. Pareiškėjo vertinimu, tokia nuostata suponuoja konstituciškai nepagrįstą privilegiją.

Pasak pareiškėjo, ginčijamas teisinis reguliavimas, garantuojantis atitinkamą apsaugą teisėjui netgi tais atvejais, kai atitinkamų jam taikomų procesinių veiksmų atlikimas nėra niekaip susijęs su jo, kaip teisėjo, statusu ir (ar) teisingumo vykdymu, galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis konstitucinės teisėjo nepriklausomumo, taip pat ir teisėjų imuniteto sampratos ir apimties, laiduojamos Konstitucijoje. Pareiškėjo manymu, Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė kratą atliekančiam pareigūnui uždrausti asmenims būti tam tikroje patalpoje ar iš jos išeiti, susižinoti su kitais asmenimis negali būti sutapatinta su Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje išskirtu kitokiu teisėjo laisvės suvaržymu. Pareiškėjo teigimu, nustačius papildomą reikalavimą gauti Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimą tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu norima teisėjui taikyti procesinę prievartos priemonę – kratą ar asmens kratą (išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką), kyla reali grėsmė išsamiam nusikalstamos veikos tyrimui.

Primename, kad Konstitucinio Teismo sprendimas priimti Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti, ar įstatymų, kitų Seimo aktų ir Vyriausybės aktų nuostatos sutinka su Konstitucija, sustabdo atitinkamų nuostatų galiojimą iki Konstitucinio Teismo nutarimo šioje byloje paskelbimo. Vadovaujantis Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalimi ir Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo pirmininko 2019 m. gruodžio 30 d. pranešimu Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija) galiojimas sustabdytas, iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje.

Sprendimo dėl prašymo priėmimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2036/content.