Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas pagal individualų konstitucinį skundą tirs įstatymo nuostatos, susijusios su kandidatų į Seimo narius teistumo nurodymu rinkimų plakate, konstitucingumą

2021-03-30

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti dalį pareiškėjo fizinio  asmens individualaus konstitucinio skundo, kuriame prašoma ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui (jame įtvirtintas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas), 34 straipsnio 2 daliai („Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai“), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, jeigu kandidatas į Seimo narius kandidato į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, tačiau jo teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

VRK atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas iš esmės nesutiko su tuo, kad kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie visų kandidatų, kandidato į Seimo narius anketose nurodžiusių, kad jie teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, pavardžių nurodomas vienodas įrašas „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ neatsižvelgiant į tai, dėl kokios nusikalstamos veikos kandidatai buvo pripažinti kaltais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo VRK jos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie pareiškėjo pavardės kartu su tekstu „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ pateikti nuorodą į VRK interneto puslapyje paskelbtą pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketą.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu tiek prie kandidato, teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinto kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, kurio teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavardės, tiek prie kandidato, pripažinto kaltu dėl tyčinio, apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, taip pat asmens, nesančio nepriekaištingos reputacijos, pavardės daromas vienodas įrašas „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Pareiškėjo teigimu, taip sudaromos sąlygos kandidatą, teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintą kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, kurio teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, rinkimų metu prilyginti asmenų, pripažintų kaltais dėl tyčinių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat asmenų, nesančių nepriekaištingos reputacijos, grupei. Toks vienodas įrašas, pasak pareiškėjo, daromas nepaisant esminių skirtumų tarp kandidatų padarytų nusikalstamų veikų (jų rūšies, pavojingumo laipsnio, kaltės formos (padarymo tyčia ar dėl neatsargumo), paskirtos bausmės), teistumo išnykimo (pasibaigimo) ir reputacijos atkūrimo faktų.

Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis. Jo teigimu, pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta, be kita ko, lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Negali būti nustatyta rinkimus organizuojančių institucijų pareiga iš esmės skirtingą informaciją leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu pateikti vienodai, kad nebūtų sudaroma prielaidų rinkėjus suklaidinti, nes iš esmės skirtinga informacija apie kandidatus gali būti įvertinta vienodai, kaip negatyviai juos apibūdinanti. Taip, pareiškėjo nuomone, rinkėjams pasunkinama galimybė teisingai apsispręsti dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog nepaisant to, kad kandidato teistumas už padarytą neatsargią ir nesunkią nusikalstamą veiką yra išnykęs ir jis laikomas nepriekaištingos reputacijos, pagal ginčijamą Seimo rinkimų įstatymo nuostatą įrašas VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu apie padarytą nusikalstamą veiką nurodomas neterminuotai, taigi tokią veiką padaręs kandidatas neribotą laiką vienodai traktuojamas kaip ir kandidatai, pripažinti kaltais dėl tyčinių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Todėl, pasak pareiškėjo, pažeidžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys proporcingumo, teisingumo reikalavimai.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti tos pačios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 31 straipsnio 5 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams. Pareiškėjui ši prašymo dalis grąžinta, nes jis teisiniais argumentais nepagrindė savo abejonių dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, t. y. nepašalino prašymo trūkumų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

Šis prašymas – vienuoliktasis individualus konstitucinis skundas, priimtas nagrinėti po to, kai 2019 metais Konstitucijoje buvo įtvirtinta fizinių ir juridinių asmenų teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą.