Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas pagal du individualius konstitucinius skundus nagrinės dalį prašymų įvertinti teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas, konstitucingumą

2021-06-23

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti dalį pareiškėjo fizinio asmens prašymų ištirti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalies atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tuo pačiu sprendimu pareiškėjui grąžinta ta dalis prašymo, kurioje prašyta ištirti tos pačios CPK nuostatos atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“) ir atsisakyta nagrinėti tą dalį, kurioje prašyta įvertinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto atitiktį Konstitucijai.

Iš pareiškėjo prašymų ir jų priedų matyti, kad jis savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriomis atsisakyta priimti jo kasacinius skundus, nes jie nebuvo surašyti advokato, o pareiškėjas neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo.

Pareiškėjo manymu, ginčijamu CPK 347 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad kasacinį skundą surašo advokatas, ribojama jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu siekiama ginti siauros visuomenės grupės – advokatų – ekonominius interesus, taip suvaržant asmens, neturinčio pakankamai lėšų kreiptis į advokatą, teisę paduoti kasacinį skundą. Pareiškėjas nurodė, kad fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, gali turėti dalyvavimo teismuose ir dokumentų rengimo patirties, taigi gali pats surašyti kasacinį skundą, kuris atitiks CPK nustatytus reikalavimus. Ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinus reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, asmeniui, negalinčiam gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, užkertamas kelias kreiptis į kasacinės instancijos teismą. Todėl, pareiškėjo nuomone, CPK 347 straipsnio 3 dalimi yra pažeidžiama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši prašymų dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, ir priėmė ją nagrinėti.

Pareiškėjas taip pat abejojo CPK 347 straipsnio 3 dalies atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Jo manymu, tokiu CPK įtvirtintu ginčytu teisiniu reguliavimu fiziniai ir juridiniai asmenys traktuojami nevienodai, nes juridinis asmuo turi didesnes finansines galimybes įdarbinti kasacinį skundą surašyti galintį aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčius darbuotojus, kuriems keliami mažesni kvalifikacijos ir patirties reikalavimai nei advokatui, į kurį privalo kreiptis ir už kurio paslaugas privalo mokėti fizinis asmuo. Tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kodėl pagal Konstituciją, be kita ko, jos 29 straipsnį, fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų būti vertinami kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje kreipimosi į kasacinės instancijos teismą aspektu ir kodėl jie yra diskriminuojami, taip pat nepateikė teisinių argumentų, kodėl ginčijamas teisinis reguliavimas pagal Konstituciją negali būti objektyviai pateisinamas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones, ir nustatytu atveju bei terminais nepašalino prašymo trūkumų, todėl ši prašymo dalis grąžinta pareiškėjui.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto atitiktį Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą pareiškėjas neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonių, t. y. neskundė teismui dėl jo priimtų sprendimų atsisakyti jam teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir, laikydamasis nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti. Todėl šią prašymo dalį atsisakyta priimti nagrinėti.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr..