Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas nevertins Teisėjų atlyginimų įstatymo, kuriame nenustatyta teisėjo teisė gauti papildomą atlygį už darbo metu tenkantį krūvį, atitikties Konstitucijai

2021-04-29

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Regionų apygardos administraciniam teismui prašymą ištirti, ar Teisėjų atlyginimų įstatymas (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį teisėjas turėtų teisę gauti atlyginimą už papildomą darbą padidėjus darbo krūviui, kai teisme yra neužpildytų teisėjų darbo vietų, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą pagal skundą dėl Teisėjų atlyginimų įstatyme nenustatytos ir teisėjui neišmokėtos atlyginimo dalies už padidėjusį darbo krūvį įprastiniu jo darbo laiku, nesant paskirto vieno iš trijų teisėjų pagal nustatytą jų skaičių apylinkės teismo rūmuose.

Konstitucinis Teismas sprendime konstatavo, kad pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismų teisėjams už teisėjo funkcijų atlikimą nustatyta vienoda pareiginė alga ir nenumatytas atlyginimo diferencijavimas atsižvelgiant į teisėjo darbo krūvį įprastiniu darbo laiku.

Ginčydamas tokį Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėjas rėmėsi oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ kartu su 33 straipsnio 1 dalies nuostata „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Pareiškėjas nurodė, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai.

Tačiau, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėjas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ nesiejo su prašymo kontekste aktualiu Konstitucijos 109 straipsniu ir jį aiškinant suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kaip antai, kad:

– teisingumo vykdymo funkcija lemia išskirtinį konstitucinį teisėjo statusą; teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali būti priskirtas prie valstybės tarnautojų;

– iš Konstitucijos kylantis vienodo teisėjų statuso principas suponuoja tai, kad tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismų teisėjai yra lygūs, be kita ko, pagal jų atlyginimo ribojimą; tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismų teisėjams už darbą turi būti atitinkamai atlyginama nė vieno iš jų nediskriminuojant ir nė vienam netaikant privilegijų;

– pagal Konstituciją teisėjų atlyginimai gali būti diferencijuojami pagal aiškius kriterijus, nesusijusius su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas (pavyzdžiui, pagal asmens darbo teisėju trukmę), teisėjo atlyginimas neturi priklausyti nuo jo darbo rezultatų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neatsižvelgė į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, taip pat nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kodėl pagal Konstituciją nustatant teisėjų atlyginimus turėtų būti taikomos oficialiosios konstitucinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktrinos nuostatos ir kodėl teisėjų atlyginimas už darbą, susijusį su teisingumo vykdymu, įprastiniu jų darbo laiku turėtų būti diferencijuojamas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo preziumuojamą legislatyvinę omisiją. Todėl prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų ir grąžintas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2413/content.