Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas netirs teisinio reguliavimo, nustatančio pirmumo teisę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, atitikties Konstitucijai

2021-05-28

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Tauragės apylinkės teismui prašymą ištirti, „ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos „Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: <...>; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, <...>, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį <...>; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį <...>“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje ieškovas, be kita ko, prašė perkelti jam žemės sklypo, kuris yra įsiterpęs tarp jam nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pirkėjo teises ir pareigas, o atsakovai, įsigiję ginčijamą sklypą, pasinaudoję Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pirmenybės teise parduodamo žemės sklypo naudotojams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, su ieškiniu nesutiko.

Pareiškėjo teigimu, pagal ginčytose Įstatymo nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, įgyvendindamas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, turi pirmenybę prieš asmenį, turintį nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Tačiau, pareiškėjo manymu, tarp parduodamo žemės sklypo naudotojo ir besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko nėra tokių akivaizdžių teisinės padėties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, nes abiem atvejais fizinis asmuo turi būti įregistravęs ūkininko ūkį ir naudoti įsigytą žemę žemės ūkio veiklai.

Pareiškėjo prašyme, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Šis principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes, pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Pareiškėjas nepateikė atskirų argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodęs minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, nepaaiškino, kaip jomis gali būti pagrindžiama jo pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas iš esmės pateikė argumentus ne dėl Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų nevienodo traktavimo, o dėl šiomis nuostatomis įtvirtintos eilės tvarkos, pagal kurią šie asmenys gali įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog aiškindamas, be kita ko, Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad valstybės ekonominės politikos turinio (be kita ko, prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas, taip pat ir pagrįstumo ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko, Konstitucijai, nebent tas teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad žemės (be kita ko, žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pirmumo teisės esant tam tikroms sąlygoms nustatymas atitinkamiems subjektams savaime nepaneigia, be kita ko, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principų. 

Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme neatsižvelgta į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir nepaaiškinta, kodėl pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnį, įstatymų leidėjas, siekdamas tam tikrų žemės ūkio politikos tikslų ir nustatęs tam tikriems asmenims pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, negali nustatyti eilės tvarkos, pagal kurią šie asmenys galėtų jiems nustatytą pirmumo teisę įgyvendinti, ir kodėl tokios eilės tvarkos, pagal kurią parduodamo žemės sklypo naudotojas turi pirmenybę įsigyti žemės sklypą, palyginti su besiribojančio žemės sklypo savininku, nustatymas neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo.  

Taigi pareiškėjas nepateikė jo abejones pagrindžiančių teisinių argumentų, todėl neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų ir yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2442/content.