Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas netirs Seimo nutarimų, susijusių su Seimo nario asmens neliečiamybės panaikinimu, konstitucingumo

2021-03-09

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar:

– Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. XIV-43 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ (toliau – Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas) neprieštarauja Konstitucijai;

– Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. XIV-73 „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ (toliau – Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas) neprieštarauja Konstitucijai ir Seimo statuto nuostatoms.

Pareiškėja prašė ištirti Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo buvo sudaryta Seimo tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, bona fides (sąžiningumo), lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principams.

Pareiškėjos teigimu, tas faktas, kad ankstesnės kadencijos Seimas 2019 m. birželio 25 d. nesutiko panaikinti Seimo nario P. Gražulio asmens neliečiamybės (imuniteto), esą reiškia, jog Seimas manė, kad šis Seimo narys yra persekiojamas politiniais ar kitais motyvais dėl jo kaip Seimo nario veiklos. Todėl, pareiškėjos teigimu, neišnykus aplinkybėms, lėmusioms šio Seimo nario persekiojimą nurodytais motyvais, Seimas negalėjo svarstyti ir priimti ginčyto Seimo nutarimo. Be to, pareiškėjos prašyme teigiama, kad naujas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreipimasis dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dėl tų pačių kaltinimų yra galimas tik kai atsiranda naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. atliekant ikiteisminį tyrimą atsiranda naujų papildomų nusikalstamų veikų epizodų. Kadangi, kaip nurodoma prašyme, naujas generalinio prokuroro kreipimasis yra tapatus ankstesniajam, pareiškėjos manymu, ginčytas Seimo nutarimas negalėjo būti svarstomas ir priimamas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei Seimo 2019 m. birželio 11 d. nutarimu sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoje, kurioje buvo siūloma Seimui tenkinti generalinio prokuroro teikimą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, nei Seimui 2019 m. birželio 25 d. priimant sprendimą nepritarti Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektui nebuvo konstatuota, kad siekiama Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn persekiojant jį politiniais ar kitais motyvais dėl jo kaip Seimo nario veiklos. Ginčytu Seimo nutarimu sudarytos Komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. išvadoje taip pat nebuvo konstatuota, kad siekiama Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn persekiojant jį politiniais ar kitais motyvais dėl jo kaip Seimo nario veiklos. Taigi pareiškėja jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė savo nuomonės, kad ankstesnės kadencijos Seimas nesutiko patraukti Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dėl to, kad šį Seimo narį buvo siekiama persekioti politiniais ar kitais motyvais dėl jo kaip Seimo nario veiklos.

Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Seimas, laikydamasis Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytos tvarkos, gali priimti bet kokį įstatymą; Seimo teisė priimti, pakeisti, papildyti bei pripažinti netekusiais galios įstatymus ir kitus teisės aktus yra neginčytina, tačiau tai jis gali įgyvendinti laikydamasis Konstitucijoje nustatytos tvarkos ir teisės aktų suderinamumo principų; Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais; pagal Konstituciją Seimo valia priimant atitinkamus sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Seimas savo įgaliojimus duoti sutikimą Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo laisvę arba jo neduoti įgyvendina, be kita ko, priimdamas atitinkamą teisės aktą, kuriuo išreiškiama Seimo valia; Seimo nario asmens neliečiamybės (imuniteto) panaikinimo procedūros teisinis reguliavimas turi būti toks, kad, esant pagrindui patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, nebūtų sudaryta prielaidų Seimo nariui jos išvengti, antraip būtų užkertamas kelias vykdyti teisingumą.

Atsižvelgdamas į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl pagal Konstituciją Seimo, savo prigimtimi ir esme esančio politine institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais, nesutikimas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo laisvę savaime reiškia, kad tokio nesutikimo priežastis yra Seimo nario persekiojimas politiniais ar kitais motyvais dėl jo kaip Seimo nario veiklos. Pareiškėja taip pat nepagrindžia, kodėl pagal Konstituciją Seimas, išreikšdamas savo valią, negali pakartotinai svarstyti klausimo dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo ir priimti atitinkamo sprendimo, be kita ko, sudaryti Seimo tyrimo komisiją, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.  

Pareiškėja taip pat prašė ištirti Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kuriuo Seimas sutiko Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, bona fides principams, Seimo statuto 3 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 4 dalies, 18610, 18611 straipsnių nuostatoms.

Pareiškėja abejones grindė tuo, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. išvada, kuria buvo siūlyta tenkinti generalinio prokuroro teikimą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę ir kurios pagrindu priimtas ginčytas Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas, yra nemotyvuota ir kad Komisija esą netyrė ir nevertino, ar Seimo narys yra persekiojamas politiniais ar kitais motyvais dėl jo kaip Seimo nario veiklos. Be to, pareiškėjos teigimu, Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas priimtas pažeidžiant Seimo statuto 18610, 18611 straipsniuose nustatytą posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu teisinį reguliavimą, taigi pažeidžiant ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo abejones grindžia vien bendro pobūdžio samprotavimais ir nepateikia savo poziciją pagrindžiančių argumentų. Be to, pareiškėja, grįsdama savo abejones dėl Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo atitikties Seimo statuto 18610 ir 18611 straipsniams, Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, nenurodė, kokie Seimo statuto pažeidimai, pareiškėjos nuomone, galėtų būti vertinami kaip esminiai, be kita ko, neatitinkantys Seimo nario asmens neliečiamybės panaikinimo procedūros tinkamo teisinio proceso reikalavimų, lemiantys ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Komisijos 2020 m. gruodžio 11 d. išvados ir Seimo posėdžio, kuriame buvo spręsta dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, stenogramos, Seimo nariui P. Gražuliui teisė būti išklausytam tiesiogiai ar per kitą įgaliotą asmenį buvo užtikrinta tiek Komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. posėdyje, tiek Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. posėdyje.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimo aiškiai nurodyti teisinius motyvus, pagrindžiančius pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai, todėl pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2384/content.

Prašymo tekstą žr.https://www.lrkt.lt/~prasymai/2_2021.htm.