Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas netirs CPK nuostatų, susijusių su baudų už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimu, konstitucingumo

2021-03-24

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismui prašymą ištirti, ar Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2751) (toliau – CPK) tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas turi teisę įvertinti ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, sumažinti bendrą asmeniui susikaupusios baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai („Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“).

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pagal skundą dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad apeliacinės instancijos teismas matytų pagrindą svarstyti ne tik pareiškėjo civilinėje byloje skundą dėl antstolio veiksmų, bet ir klausimą dėl iš šio pareiškėjo išieškomų baudų sumų, susidariusių vykdant vykdomuosius dokumentus pagal anksčiau priimtas ir įsiteisėjusias teismo nutartis paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną. Tačiau, pareiškėjo teigimu, nei ginčytoje CPK nuostatoje, nei kitose CPK nuostatose nenumatyta galimybė teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti. Todėl, pareiškėjo nuomone, ginčytoje CPK 585 straipsnio 2 dalyje yra legislatyvinė omisija.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, be kita ko, legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, be kita ko, pati Konstitucija. Tai, kad konkrečiame įstatyme nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, anaiptol nereiškia, kad šioje srityje esama teisės spragos, nes šie santykiai gali būti sureguliuoti bendrosiomis eksplicitinėmis arba implicitiškai nustatytomis normomis.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradedama tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad CPK 585 straipsnio 2 dalyje eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti. Kita vertus, šioje ginčytoje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti, be kita ko, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nevertino bendrųjų CPK nuostatų ir nepateikė teisinių argumentų, kodėl, jo nuomone, teismas, aiškindamas ir taikydamas šias bendrąsias nuostatas, be kita ko, atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, negali įvertinti bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti. Taigi pareiškėjas nepaaiškino, kodėl pagal Konstituciją būtent CPK 585 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatytas specialus šiems santykiams reguliuoti skirtas teisinis reguliavimas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo preziumuojamą legislatyvinę omisiją, todėl jo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų ir grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2391/content.