Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas nagrinės, ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo iš pareigų atleistas VMVT direktorius, neprieštarauja Konstitucijai

2019-12-30

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims („Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktui, pagal kurį buvo nustatyta, kad Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai, neprieštarauja (neprieštaravo) Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ (toliau – Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktorius J. Milius buvo atleistas iš pareigų nepagrįstai nepritarus jo veiklos ataskaitai.

Tuo pačiu sprendimu pareiškėjui grąžintos jo prašymo dalys, kuriomis prašyta ištirti, ar minėtas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai („Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“), 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“) ir ar Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio (2010 m. birželio 3 d. redakcija) 9 dalies 7 punktas neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. Šios prašymo dalys nepagrįstos teisiniais argumentais, todėl neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų ir, pagal šio įstatymo 70 straipsnį, grąžinamos pareiškėjui. Prašymo dalių grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Pareiškėjas prašymo dalį, kurioje abejoja, be kita ko, Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atitiktimi Konstitucijai 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams ir minėtai Vyriausybės įstatymo nuostatai, pagrindė teisiniais argumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, privalo priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus – jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti. Pasak pareiškėjo, nustatant, ar Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra teisėtas, esminę reikšmę turi tai, ar jis yra racionaliai motyvuotas ir dėl to gali būti pripažįstamas pagrįstu.

Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarime pripažinta, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas neprieštarauja, be kita ko, Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punktui. Tačiau šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad Vyriausybės išreikšto nepritarimo VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai pagrįstumo vertinimas toje konstitucinės justicijos byloje nebuvo tyrimo dalykas.

Pareiškėjas dėl Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi antrą kartą. Pareiškėjas teigia atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad ištirti, ar pagrįstai Vyriausybė VMVT direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą įvertino neigiamai, pirmiausia yra administracinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos dalykas, taip pat pašalinęs Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendime nurodytus trūkumus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymu. Tai atlikęs pareiškėjas padarė išvadą, kad Vyriausybė VMVT vadovo J. Miliaus veiklos ataskaitai nepritarė nepagrįstai.

Pasak pareiškėjo, Vyriausybė, priimdama 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, nebuvo priėmusi (surašiusi) jokio teisės akto (dokumento), kuriame būtų fiksuoti nepritarimo VMVT vadovo J. Miliaus veiklos ataskaitai pagrindai; Vyriausybė, teikdama paaiškinimus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nenurodė aiškių priežasčių, kodėl ji nepritarė VMVT vadovo J. Miliaus veiklos ataskaitai. Todėl, pareiškėjo nuomone, Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo VMVT direktorius J. Milius buvo atleistas iš pareigų nepritarus jo veiklos ataskaitai, yra nepagrįstas ir racionaliai nemotyvuotas, taigi prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punktui.

Pareiškėjas taip pat ginčijo Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punkto, pagal kurį, kaip minėta, Vyriausybės įstaigų vadovai atleidžiami iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jų veiklos ataskaitai, konstitucingumą.

Pareiškėjas teigė, kad reglamentuodamas Vyriausybės įgaliojimus atleisti įstaigų vadovus įstatymų leidėjas privalėjo vadovautis Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarime išdėstytomis nuostatomis, pagal kurias vien Seimo nutarimas nepritarti Seimui pateiktai metinės institucijos veiklos ataskaitai negali būti pagrindas Seimui svarstyti ir priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo pareiškimo Seimo skiriamu valstybės institucijos vadovu (taip pat dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti jo Seimo pritarimu skiriamą valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas padarė išvadą, kad vien Vyriausybės sprendimas nepritarti įstaigos vadovo veiklos ataskaitai negali būti pagrindas atleisti jį iš pareigų, todėl yra pagrindo manyti, kad aptariama įstatymo nuostata prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

Tačiau pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kaip jo nurodytos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos yra susijusios su Vyriausybės įstaigų vadovų, kuriuos į pareigas skiria Vyriausybė, atleidimu iš pareigų ir kodėl minėtos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuluotos aiškinant, be kita ko, Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktą, pagal kurį Seimas steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus, 75 straipsnį, kuriame įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų jo paskirtus pareigūnus pareiškiant jais nepasitikėjimą, turi būti taikomos Vyriausybės įstaigų vadovams. Be to, pareiškėjas nesirėmė aktualiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant, be kita ko, Konstitucijos 94 straipsnio 3 punktą, pagal kurį Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą.

Atsižvelgiant į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, be kita ko, jos 94 straipsnio 3 punktą, negali atsižvelgti į Vyriausybės įstaigų ir jų vadovų teisinio statuso ypatumus, be kita ko, kylančius iš Konstitucijoje įtvirtintos Vyriausybės įstaigų kompetencijos įgyvendinti valstybės politiką joms pavestose valdymo srityse, ir nustatyti, kad Vyriausybės įstaigų vadovų galėjimas eiti pareigas būtų siejamas su reguliariu atsiskaitymu Vyriausybei, be kita ko, pateikiant Vyriausybės įstaigos vadovo ataskaitą apie jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą. Taigi iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas negali nustatyti ir tokio specialaus Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindo, koks buvo įtvirtintas Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punkte, t. y. kai Vyriausybė nepritaria Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai, taip neigiamai įvertindama jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą.

Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarime konstatuota, jog pagal Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punkte, 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 5 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, kaip šiai tarnybai vadovaujančio valstybės pareigūno, veiklos ataskaita laikytina atsiskaitymu Vyriausybei, be kita ko, kaip jo vadovaujama Vyriausybės įstaiga dalyvauja formuojant valstybės politiką veterinarijos srityje ir ją įgyvendina, o šios ataskaitos vertinimas valstybės politikos veterinarijos srityje formavimo ir jos įgyvendinimo aspektu, be kita ko, yra tiesiogiai siejamas su šio valstybės pareigūno – Vyriausybės įstaigos vadovo galėjimu eiti savo pareigas.

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl pareiškėjas Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punkte nustatytą Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindą lygina su šios dalies 6 punkte nustatytu atleidimo iš pareigų pagrindu – kai Vyriausybės įstaigos vadovas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyti skirtingi Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindai. Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punkte yra nustatytas Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų pagrindas („kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai“), pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovo galėjimas eiti pareigas yra tiesiogiai siejamas su Vyriausybės nepritarimu Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai neigiamai įvertinus jo ir (ar) jo vadovaujamos įstaigos veiklą, o ne su šio vadovo šiurkščiu pareigų pažeidimu.

Pareiškėjas prašė ištirti Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atitiktį ir Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas nepagrindė, kaip priimant Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, kuriuo Vyriausybė atleido VMVT direktorių J. Milių iš pareigų, buvo pažeista asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, nes, kaip matyti iš pareiškėjo nagrinėjamos administracinės bylos, atleistas iš VMVT direktoriaus pareigų J. Milius įgyvendina konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo teisių, susijusių su jo atleidimu iš Vyriausybės įstaigos vadovo pareigų. Pareiškėjas taip pat nepateikė teisinių argumentų dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2037/content.