Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Naujienos

Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti prašymą ištirti Teismų įstatymo 90 straipsnio atitiktį Konstitucijai

2020-09-18

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Teismų įstatymo 90 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatytų teisėjo atleidimo iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu tvarkos ir procedūrų, atitinkančių konstitucinio tinkamo teisinio proceso reikalavimus.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų teisėtumo. Ieškovas civilinėje byloje prašo panaikinti, be kita ko, Respublikos Prezidento  dekretą ir Seimo nutarimą, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

Pareiškėjas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad Teismų įstatymo 90 straipsnyje nėra įtvirtintos tinkamo teisinio proceso garantijos, kaip antai reikalavimas užtikrinti, kad visoms teisėjo atleidimo procese dalyvaujančioms institucijoms (Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Seimui) būtų pateikta visa atitinkamam sprendimui priimti reikalinga informacija, visų teisėjo atleidimo procese dalyvaujančių institucijų pareiga motyvuoti priimamus sprendimus.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašyme nesiremia su Teisėjų tarybos veikla susijusiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kurios yra reikšmingos pareiškėjo prašyme nurodytu aspektu vertinant Teismų įstatymo 90 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos normos yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams. Pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį, pagal kurią dėl teisėjų atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, yra konstatavęs, kad ši teisėjų institucija negali veikti taip, kad būtų nesilaikoma tinkamo teisinio proceso reikalavimų, taip pat kad šios teisėjų institucijos patarimas Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti iš pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėją turi būti duodamas griežtai laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad minėtos teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi būti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrą asmenį atleisti iš teisėjo pareigų (o jeigu yra atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui), turi būti aiškiai išdėstyti.

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčytas Teismų įstatymo 90 straipsnis neužkerta kelio Teisėjų tarybai nagrinėjant klausimą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstituciją paisyti visų iš jos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų ir priimti aiškius, racionaliai argumentuotus sprendimus.

Konstitucinis Teismas paminėjo, kad tai, ar atleidžiant Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų buvo laikomasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų, yra fakto klausimas, kurio tyrimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Taigi nėra teisinių kliūčių pačiam Vilniaus apygardos teismui vertinti Teisėjų tarybos nutarimo patarti atleisti teisėją iš pareigų teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko. Todėl prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui ir, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakyta jį nagrinėti.

Konstitucinis Teismas taip pat paminėjo, kad nors pareiškėjo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, tačiau pareiškėjas kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neginčijo Respublikos Prezidento dekreto ir Seimo nutarimo, kurių pagrindu ieškovas atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, konstitucingumo. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad neaišku, kokiu tikslu pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą ginčydamas ne teisės aktus, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2232/content