Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo prašymas įvertinti Seimo nutarimo, kuriuo iš pareigų atleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, konstitucingumą

2020-07-17

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo (toliau – VAT) prašymas ištirti, ar Konstitucijos 112 straipsnio 2, 5 dalims („Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu“, „Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija“), 115 straipsnio 4 punktui (teisėjai atleidžiami iš pareigų „išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą“), konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ (toliau – Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas).

VAT nutartis priimta 2020 m. birželio 26 d., prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. liepos 14 d.

VAT nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams Seimui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu.

Pareiškėjo teigimu, priėmus Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą susiklostė tokia faktinė situacija, kad Respublikos Prezidentas 2019 m. gruodžio 16 d. dekretu Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ teikė Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke, o S. Rudėnaitė po Seime vykusio slapto balsavimo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas paskirta nebuvo ir buvo atleista iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Pasak pareiškėjo, S. Rudėnaitė buvo atleista iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų nesant Konstitucijoje nustatyto atleidimo pagrindo, be to, nesant dėl to nei Respublikos Prezidento teikimo, nei Teisėjų tarybos patarimo, o pati balsavimo procedūra, išskaidant klausimus, kuriais balsuojama, galimai suponuoja, kad balsavimo rezultatai neatspindi tikrosios Seimo narių valios. Todėl, pareiškėjo manymu, kyla pagrįstų abejonių dėl Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijos 112 straipsnio 2, 5 dalims, 115 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, atsakingo valdymo principams.

Šiuo metu Konstituciniam Teismui jau yra pateikti du prašymai, kuriuose ginčijamas tas pats Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas. Vieną iš jų pateikė Seimas, kitą – Seimo narių grupė. Atsižvelgiant į tai, kad vieną iš prašymų pateikė Seimas, ši konstitucinės justicijos byla bus nagrinėjama skubos tvarka.   

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/12_2020.htm