Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Konstitucijai prieštarauja Valstybės tarnybos ir Karo prievolės įstatymų nuostatos, įtvirtinančios karo prievolę atlikusiems pretendentams pirmenybę stoti į valstybės tarnybą

2018-06-06

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis numatoma pirmenybė būti priimtiems į valstybės tarnybą pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiems bazinius karinius mokymus ar atlikusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kai keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai. Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame taip pat įtvirtinta pirmenybė užimti pareigas valstybės tarnyboje pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, jei keli konkurse į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę asmenys surinko vienodus rezultatus.

Pareiškėja Vyriausybė abejones dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindė, be kita ko, tuo, kad juo ribojamos neįgaliųjų ir kitų asmenų, kurie dėl savo fizinės (arba sveikatos) būklės negali šios tarnybos atlikti, galimybės vienodomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, taip pat sudaromos prielaidos skirtingai traktuoti asmenis, galinčius atlikti šią tarnybą ir negalinčius jos atlikti.

Konstitucinis Teismas nutarime priminė, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Taip pat nutarime priminta, kad konstitucinė piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą sietina ir su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 29 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija. Tai reiškia, kad stojantieji į valstybės tarnybą turi būti vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti. Taip pat tai reiškia, kad turi būti  paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje tiesiogiai nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų. 

Konstitucinis Teismas, viena vertus, pažymėjo, kad iš Konstitucijos 139 straipsnio 3 dalies („Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai“) kylantys įstatymų leidėjo įgaliojimai, be kita ko, suponuoja tai, kad jis, atsižvelgdamas į karo tarnybos konstitucinę svarbą ir siekdamas nustatyti veiksmingą karo tarnybos organizavimą, be kita ko, užtikrinti reikiamą skaičių ginti valstybę tinkamai parengtų piliečių, gali nustatyti specialias garantijas piliečiams, atlikusiems karo tarnybą, kuriomis, be kita ko, būtų skatinama atlikti tokią tarnybą ir palengvinti ją atlikusių piliečių socialinę ir ekonominę integraciją.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius, turi paisyti ir minėto iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų į valstybės tarnybą konkurenciją. Šiuo aspektu reguliuodamas stojimo į valstybės tarnybą santykius įstatymų leidėjas turi atsižvelgti, be kita ko, į Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį („Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“), pagal kurią įstatymu gali būti nustatyti atleidimo nuo pareigos atlikti karo prievolę pagrindai, susiję su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai šios prievolės atlikti negali (be kita ko, dėl sveikatos būklės, amžiaus), taip pat piliečiai nuo karo prievolės gali būti atleisti dėl lyties. Be to, pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį įstatymu gali būti nustatyti privalomosios karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ar paleidimo iš jos anksčiau laiko pagrindai, susiję su asmens sveikatos būkle ar kitomis svarbiomis asmeninėmis, šeimos ar visuomeninėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją šiems piliečiams įstatymu negali būti sudarytos mažiau palankios sąlygos stoti į valstybės tarnybą nei tiems, kurie įstatyme nustatytą karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą yra atlikę. Pažymėtina, kad blogesnėje padėtyje neturėtų atsidurti ypač tie piliečiai, kuriuos valstybė atleido nuo karo prievolės, kaip antai neįgalieji, moterys ir kt.

Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą, nustatytą Valstybės tarnybos ir Karo prievolės įstatymuose, pirmenybė būti priimtiems į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo pareigas suteikiama įstatyme nurodytais būdais atlikusiems privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, bet nesuteikiama nei tiems nuo karo prievolės atleistiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie šios prievolės atlikti negali dėl objektyvių priežasčių (be kita ko, neįgaliesiems), nei tiems pretendentams, kurie neprivalo atlikti minėtos tarnybos, nes Karo prievolės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka ji jiems buvo atidėta arba jie nustatytais atvejais buvo paleisti jos neatlikę. Tai reiškia, kad įstatyme numatytais pagrindais nuo karo prievolės atleisti pretendentai, be kita ko, dėl neįgalumo ar lyties, ir tie, kurie privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos neatliko, nes valstybė jiems ją įstatyme nustatytais pagrindais atidėjo, nebeturi galimybių lygiomis sąlygomis konkuruoti su ginčijamu teisiniu reguliavimu nurodytais būdais minėtą tarnybą atlikusiais pretendentais į pareigas valstybės tarnyboje, nes laimėtoju pripažįstamas tas vienodą balų skaičių surinkęs pretendentas, kuris atitinka minėtą įstatymų leidėjo nustatytą sąlygą atlikti nurodytais būdais privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas tokį teisinį reguliavimą įvertino kaip sudarantį mažiau palankias sąlygas stoti į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje piliečiams, kurie įstatymo nustatytais pagrindais dėl objektyvių aplinkybių, tarp jų ir dėl sveikatos būklės (be kita ko, neįgalumo), amžiaus ar lyties, buvo atleisti nuo karo prievolės arba tarnyba jiems atidėta, arba jie iš jos paleisti anksčiau laiko, negu nurodytą tarnybą atlikusiems piliečiams. Taigi, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų į valstybės tarnybą konkurenciją.

Todėl Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 2 dalis ir Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą, ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“.

Tai nustatęs, Konstitucinis Teismas netyrė, ar ginčytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1835/content .