Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, nustatęs šiurkščius akademinės etikos pažeidimus, gali įpareigoti aukštojo mokslo instituciją atšaukti suteiktą mokslinį laipsnį

2020-12-03

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu Konstitucijai neprieštaraujančiu pripažino Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą, kurioje  ginčijamas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo nagrinėjamoje byloje ginčijamame sprendime, be kita ko, konstatuoti akademinės etikos pažeidimai ir habilituoto daktaro kvalifikaciją suteikusi aukštoji mokykla įpareigota atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo. Pareiškėjui kilo abejonių, ar MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas, pagal kurį kontrolierius gali priimti sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją panaikinti jos suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, kurioje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija, 42 straipsnio 1 daliai, kurioje, be kita ko, įtvirtinta mokslo ir tyrimų laisvė, konstituciniam teisinės valstybės principui.

MSĮ 17 straipsnyje yra įtvirtintas akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus institutas. Šis kontrolierius yra valstybės pareigūnas, kuriam pavesta vykdyti akademinės etikos ir procedūrų kontrolę prisidedant prie akademinės etikos standartų tobulinimo ir kartu – prie aukštojo mokslo kokybės, be kita ko, užtikrinant akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo principų laikymąsi. Pagal savo kompetenciją kontrolierius nagrinėja skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtinti  kontrolieriaus įgaliojimai, nustačius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus, be kita ko, plagijavimą ar kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, priimti sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos (taigi ir mokslo laipsnio) suteikimo ar konkurso laimėtojo.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucija suponuoja atitinkamų valstybės institucijų įgaliojimus kontroliuoti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti, kad teikiamo aukštojo išsilavinimo lygis, žymimas atitinkamais kvalifikaciniais laipsniais, atitiktų tam tikrus vienodus aukštojo išsilavinimo kokybės standartus. Iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies kylanti valstybės priedermė užtikrinti aukštojo mokslo kokybę suponuoja, be kita ko, akademinės etikos ir procedūrų standartų laikymosi kontrolę.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija ir konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė nėra absoliučios. Aukštųjų mokyklų autonomija nesudaro prielaidų nepaisyti akademinės etikos ir procedūrų vykdant mokslo ir studijų veiklą, o konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė neatleidžia nuo pareigos laikytis akademinės etikos, be kita ko, akademinio sąžiningumo principo. Šis principas suponuoja bet kokios apgaulės draudimą akademinėje veikloje, be kita ko, tokio nesąžiningo elgesio kaip mokslinių tyrimų duomenų klastojimas ar manipuliavimas jais, mokslo ir kitų darbų plagijavimas, nekorektiškos, tendencingos ir menkinančios kritikos draudimą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 40 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, netoleruotina, kad aukštojo išsilavinimo ir mokslo kvalifikaciją žymintys kvalifikaciniai laipsniai būtų suteikiami (ar į pareigas mokslo ir studijų institucijose asmenys būtų skiriami) nepaisant akademinės etikos ir procedūrų standartų, grindžiamų minėtomis akademinėmis vertybėmis, be kita ko,  akademinio sąžiningumo principu. Aukštojo išsilavinimo ir mokslo kvalifikaciją žyminčių kvalifikacinių laipsnių suteikimas asmenims, šiurkščiai pažeidusiems akademinę etiką, be kita ko, akademinio sąžiningumo principą (be kita ko, plagijavimo draudimą) (ar tokių asmenų paskyrimas į pareigas mokslo ir studijų institucijose), diskredituotų mokslą ir studijas ir būtų nesuderinamas su bendraisiais teisės principais, pagal kuriuos teisės pažeidimai negali būti teisės šaltiniu.  

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį („Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą“), aiškinamą kartu su 73 straipsnio 3 dalimi (pagal kurią Seimas turi įgaliojimus steigti kontrolės institucijas), Seimas, įgyvendindamas valstybės pareigą kontroliuoti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti, kad teikiamo aukštojo išsilavinimo lygis, žymimas atitinkamais kvalifikaciniais laipsniais, atitiktų tam tikrus vienodus aukštojo išsilavinimo kokybės standartus, gali steigti tokią kontrolės instituciją, kuriai būtų pavesta ginti viešąjį interesą – atlikti akademinės etikos ir procedūrų laikymosi vykdant mokslo ir studijų veiklą kontrolę. Įsteigęs tokią kontrolės instituciją, įstatymų leidėjas taip pat turi pareigą nustatyti tokius jos įgaliojimus, kad ji galėtų veiksmingai atlikti jai priskirtas funkcijas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, MSĮ 17 straipsnyje įtvirtinęs akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus institutą, įgyvendino šiuos savo konstitucinius įgaliojimus ir įsteigė kontrolės instituciją, kuriai pavesta ginti viešąjį interesą – atlikti akademinės etikos ir procedūrų laikymosi vykdant mokslo ir studijų veiklą kontrolę. Vertindamas MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintus kontrolieriaus įgaliojimus, be kita ko, nustačius plagijavimo ar kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją (panaikinti suteiktą mokslo laipsnį) ar sprendimą dėl konkurso laimėtojo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šie kontrolieriaus įgaliojimai yra veiksminga priemonė siekiant užtikrinti jam pavestų funkcijų kontroliuoti akademinės etikos ir procedūrų laikymąsi vykdymą, konkrečiai – imantis veiksmingų priemonių, kad aukštojo išsilavinimo ir mokslo kvalifikaciją žymintys kvalifikaciniai laipsniai nebūtų suteikiami asmenims, šiurkščiai pažeidusiems akademinę etiką, be kita ko, akademinio sąžiningumo principą (ar tokie asmenys nebūtų skiriami į pareigas mokslo ir studijų institucijose), ir taip nebūtų diskredituojamas mokslas ir studijos.

Todėl Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – ginti viešąjį interesą veiksmingai užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir akademinės etikos ir procedūrų, be kita ko, akademinio sąžiningumo principo, laikymąsi, t. y. siekiama, kad būtų užkirstas kelias pagal Konstituciją netoleruotinai situacijai, kai aukštojo išsilavinimo ir mokslo kvalifikaciją žymintys kvalifikaciniai laipsniai suteikiami (ar į pareigas mokslo ir studijų institucijose asmenys skiriami) nepaisant akademinės etikos ir procedūrų standartų, be kita ko, akademinio sąžiningumo principo.

Vertindamas ginčytą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokslo ir studijų institucija, nesutikdama su akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, pagal MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punktą priimtu sprendimu, gali kreiptis į administracinį teismą, ginčydama tokio kontrolieriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktą administracinis teismas gali nuspręsti panaikinti kontrolieriaus sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją ar sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytą kontrolieriaus sprendimą administraciniam teismui skųsti gali ne tik mokslo ir studijų institucija, kuri yra įpareigojama atšaukti suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją ar sprendimą dėl konkurso laimėtojo, bet ir pats asmuo, kuriam suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją įpareigojama atšaukti ar kuris yra konkurso laimėtojas. Todėl MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos užtikrinti aukštojo mokslo kokybę vienu, t. y. akademinės etikos ir procedūrų laikymosi, aspektu, taip pat sudaromos prielaidos pagal mokslo ir studijų institucijų ar kitų suinteresuotų subjektų skundus administraciniam teismui panaikinti nepagrįstus ir neteisėtus kontrolieriaus sprendimus įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ar konkurso laimėtojo.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė ir Konstitucijos garantuojama aukštųjų mokyklų autonomija yra varžoma akivaizdžiai labiau, negu reikia viešajam interesui ginti – aukštojo mokslo kokybei, be kita ko, akademinės etikos ir procedūrų laikymosi kontrolei, užtikrinti. Todėl nėra pagrindo teigti ir to, kad ginčytu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo ir teisingumo reikalavimų, pažeidžiama Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija, 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokslo ir tyrimų laisvė.

Nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2267/content.