Prašymo Nr. 1B-5/2017

Administracinė byla Nr. el-1322-561/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04124-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12., 55.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

dalyvaujant pareiškėjui J. M. ir jo atstovui advokatui Pauliui Čelkiui,

atsakovės atstovei E. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl protokolo, nutarimo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti pareiškėjo J. M. atleidimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 960 neteisėtu; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 960; 3) tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolinis sprendimas (protokolo Nr. 52 12 klausimas) nebūtų teismo įvertintas kaip Vyriausybės aktas, kurio teisėtumo vertinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija, panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolinį sprendimą (protokolo Nr. 52 12 klausimas) kaip neteisėtą; 4) grąžinti pareiškėją J. M. į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2016 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu pareiškėjas bus įsidarbinęs kitoje darbovietėje; 5) priteisti pareiškėjui J. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - ir Vyriausybė) 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 953 buvo paskirtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - ir VMVT) direktoriumi antrajai ketverių metų kadencijai. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės pasitarime, svarstant korupcijos rizikos analizę, VMVT direktoriui buvo pavesta parengti 2015 metų ir 2016 metų 8 mėnesių veiklos ataskaitą (toliau - ir Ataskaita) ir iki 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikti ją Vyriausybei, atitinkamai Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta iki svarstymo Vyriausybėje įvertinti Ataskaitą. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas pateikė Vyriausybei Ataskaitą. 2016 m. rugsėjo 5 d. darbo grupė VMVT direktoriaus veiklos ataskaitai įvertinti, sudaryta Žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3P-101 (toliau - ir Darbo grupė), vienbalsiai nutarė siūlyti VMVT direktoriaus Ataskaitą vertinti teigiamai. 2016 m. rugsėjo 6 d. Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D- 3951(3.2E) pateikė informaciją apie Ataskaitos vertinimą Vyriausybei, informuodama, kad Darbo grupė nutarė siūlyti Ataskaitą vertinti teigiamai. 2016 m. rugsėjo 6 d. Vyriausybės kanceliarijos Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyrius bei Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyrius pateikė pažymą (toliau - ir Pažyma), kurioje nurodė, kad ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie visą įstaigos veiklą. 2016 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės pasitarime (toliau - ir Pasitarimas) nuspręsta nepritarti VMVT direktoriaus veiklos ataskaitai, nepritarimas įformintas protokolu. 2016 m. spalio 5 d. pareiškėjas buvo atleistas iš VMVT direktoriaus pareigų (2016 m. rugsėjo 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 960 (toliau - ir Nutarimas)).

Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau - ir Vyriausybės įstatymas) 29(1)( )straipsnio 9 dalies 7 punktu, pažymėdamas, kad atleisti Vyriausybės įstaigos vadovą būtina sąlyga - Vyriausybės nepritarimas Vyriausybės įstaigos vadovo ataskaitai. Pareiškėjo teigimu, tik Vyriausybė, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, o ne kiti subjektai, turi teisę nepritarti Vyriausybės įstaigos vadovo ataskaitai, ir tik esant Vyriausybės nepritarimui Vyriausybės įstaigos vadovo ataskaitai, pastarasis gali būti atleidžiamas iš pareigų minėto įstatymo pagrindu.

Pareiškėjo teigimu, Ataskaita Vyriausybės posėdyje nebuvo svarstyta ir nebuvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl nepritarimo Ataskaitai. Ataskaitai nepritarta Pasitarime protokoliniu sprendimu, tačiau Vyriausybės pasitarimas yra Vyriausybės narių ir kitų asmenų (viceministrų ir kitų pareigūnų) veiklos organizavimo forma, kurioje gali būti svarstomos ir Vyriausybei pateiktos ataskaitos, tačiau Vyriausybės pasitarime negali būti išreiškiama Vyriausybės, kaip konstitucinio subjekto, valia. Paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės Pasitarime nebuvo Vyriausybės narių kvorumo, jame dalyvavo tik 6 Vyriausybės nariai, daugelį Vyriausybės narių (ministrų) atstovavo ministerijų viceministrai, todėl darė išvadą, kad Ataskaitai buvo nepritarta ne Vyriausybės, o Vyriausybės pasitarime dalyvavusių asmenų valia, kuri pagal teisinį reguliavimą neatspindi Vyriausybės valios. Priimant Nutarimą dėl pareiškėjo atleidimo, klausimas jau buvo pristatytas tik kaip formalumas. Sprendė, kad Pasitarimo protokolinis sprendimas priimtas netinkamo subjekto, pažeidžiant pagrindines Vyriausybės nutarimų priėmimo procedūras ir įformintas netinkamu aktu. Tvirtino, kad dėl pareiškėjo veiklos Ataskaitos Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo (nepritarti Ataskaitai), todėl pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš pareigų Vyriausybės įstatymo 29' straipsnio 9 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Nei Nutarime, nei Pasitarimo protokoliniame sprendime, nei jokiuose kituose dokumentuose nėra nurodomos jokios (faktinės ir/ar teisinės) aplinkybės, dėl kurių buvo nepritarta pareiškėjo Ataskaitai, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jo atleidimas iš pareigų yra visiškai nemotyvuotas bei neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas atleistas dėl politinių motyvų.

Pažymėjo, kad Pasitarimo metu pareiškėjui jokių klausimų užduota nebuvo, nenurodyta jokių argumentų, kodėl Ataskaita vertintina neigiamai, kokie VMVT ar pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, veiklos trūkumai konstatuotini. Pasitarime dalyvavę Vyriausybės nariai pareiškėjui patvirtino, kad nebuvo klausiama Pasitarimo dalyvių valios, nebuvo formuluojamas klausimas balsavimui, nebuvo fiksuojamas balsavusiųjų „už”, „prieš” ar susilaikiusiųjų skaičius. Dar daugiau, priimant Pasitarimo protokolą, nebuvo Vyriausybės narių daugumos (pasitarimo metu posėdžių salę paliko vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas). Vyriausybės darbo reglamente nereglamentuota balsavimo procedūra Vyriausybės pasitarime, kadangi jame apskritai negali būti priimami Vyriausybės sprendimai, tačiau akivaizdu, kad, jei norėta pateikti Pasitarime priimtą sprendimą kaip visos Vyriausybės valią, tokiu atveju turėjo būti laikomasi Vyriausybės darbo reglamento 101 punkte numatytos balsavimo procedūros reikalavimų.

Pareiškėjo įsitikinimu, nepritarimą Ataskaitai nulėmė ne Ataskaitos turinys, o visai kitos aplinkybės - politinės, nes pateikti Ataskaitą buvo paprašyta dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos išvados dėl korupcijos rizikos VMVT. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. Žemės ūkio ministerija, kuriai yra atskaitinga VMVT, yra pritarusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitai už 2015 m. (įvertinusi VMVT 2015 metų veiklą teigiamai), o už tą patį laikotarpį vadovo Ataskaitai buvo nepritarta. Mano, kad tinkamas įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo kryptingos ir kompetentingos įstaigos vadovo veiklos. Todėl įstaigos veiklą įvertinus teigiamai, jos vadovo veikla už tą patį laikotarpį negalėtų būti vertinama priešingai. VMVT, kaip ir kitų Vyriausybės įstaigų, funkcionavimui reikalingas veiklos stabilumas ir tęstinumas, neturi būti sudaromos prielaidos institucijų vadovus keisti be aiškių argumentų, tiesiog prisidengiant nepritarimu Ataskaitai, neturi būti paneigiamas valstybės tarnybos, taip pat ir Vyriausybės įstaigų depolitizavimo principas, nes, priešingu atveju, šių įstaigų vadovai ir tarnautojai, priimdami sprendimus pagal savo kompetenciją, nebus laisvi ir nepriklausomi bei saistomi tik teisės ir įstatymo.

Jei svarstant pareiškėjo veiklos ataskaitą arba iš joje pateiktos informacijos (pvz., Ministras Pirmininkas viešai nurodė, kad pažeidėjams nebuvo skirtos administracinės nuobaudos) paaiškėjo, jog pareiškėjas gali būti pažeidęs įstatymus, turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ištirtos visos aplinkybės, gautas pareiškėjo paaiškinimas, net pažeidimui pasitvirtinus turėjo būti vertinamas pažeidimo šiurkštumas, ir tik konstatavus pažeidimo šiurkštumą, pareiškėjas galėjo būti atleistas iš pareigų Vyriausybės įstatymo 29(1) straipsnio 9 dalies 6 punkto pagrindu.

Pabrėžė, kad nėra aišku, kodėl Darbo grupei ir Vyriausybės komitetams pritarus teigiamam Ataskaitos vertinimui, Pasitarimo metu neanalizavus Ataskaitos, nenustačius jokių reikšmingų pareiškėjo veiklos trūkumų, buvo nepritarta jo veiklos Ataskaitai. Toks nemotyvuotas nepritarimas pareiškėjo veiklos Ataskaitai bei Nutarimas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalimi „Valdžios galias riboja Konstitucija”, bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiais teisinio tikrumo, teisinio aiškumo reikalavimais, todėl turi būti pripažintinas neteisėtu.

Pareiškėjo atleidimo neteisėtumo pagrindas buvo įformintas dviem tarpusavyje susijusiais individualiais administraciniais aktais: ydingu pagal priėmimo tvarką ir pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti sprendimo pagrįstumą, Vyriausybės pasitarimo protokoliniu sprendimu ir jo pagrindu priimtu Nutarimu atleisti pareiškėją iš VMVT vadovo pareigų. Pareiškėjui nekyla abejonių, kad Nutarimo atitiktis aukštesnės galios teisės aktams yra konstitucinės justicijos dalykas ir administracinis teismas negali pasisakyti dėl Nutarimo teisėtumo. Tuo tarpu Vyriausybės pasitarimuose priimamų protokolinių sprendimų teisinis statusas nėra aiškus. Pareiškėjo teisių pažeidimą sudarė abu šie aktai tiek kartu, tiek atskirai (t. y. net vien tik Pasitarimo protokolinis sprendimas, kuriuo buvo nepritarta pareiškėjo, o ne VMVT veiklos, ataskaitai) laikytini sukeliančiais teisines pasekmes pareiškėjui.

Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus pareigų” (TAR, 2016-09-29, Nr. 2016-24258) ir jo pagrindu buvęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolinis sprendimas (protokolo Nr. 52, 12 klausimas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto, 95 straipsnio 1 dalies nuostatas bei konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29(1) straipsnio 9 dalies 7 punkto, 37 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 102 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir Konstitucinis Teismas) turi išimtinę konstitucinę kompetenciją tirti ir spręsti, ar bet kuris Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės aktas, taip pat bet kuris referendumu priimtas aktas (jo dalis) neprieštarauja bet kuriam aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad Vyriausybės įstatymas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada Vyriausybės įstaigos vadovas yra atleidžiamas iš pareigų. Vyriausybės įstatymo 29(1) straipsnio 9 dalies 7 punktas nustato, kad Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai. Atsakovės teigimu, Vyriausybė turi įgaliojimus, atsižvelgdama į Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos specifinį reguliavimą, spręsti dėl Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo, jeigu nepritariama jo veiklos ataskaitai, apsvarstytai Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalis nustato, kad svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija. Taigi, pagal esamą teisinį reguliavimą įprasta, kad įvairios Vyriausybei teikiamos ataskaitos (pvz., institucijų veiklos ataskaitos, atitinkamų programų įgyvendinimo ataskaitos ir kt.) yra pristatomos ir svarstomos Vyriausybės pasitarimuose. Pažymėjo, kad vienu ar kitu klausimu Vyriausybė gali išreikšti savo valią Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau - ir Vyriausybės darbo reglamentas), 81 punkte nustatyta tvarka. Tokį teisinį reguliavimą lemia taip pat ir Konstitucijos bei Vyriausybės įstatymo nuostatos, kuriose nėra įtvirtinta, kad Vyriausybė tik posėdžiuose sprendžia (svarsto) jai pateiktas ataskaitas, tuo labiau, kad Vyriausybės įstatymas nedraudžia tokių ataskaitų svarstyti Vyriausybės pasitarime. Todėl pareiškėjo argumentą, kad jo veiklos ataskaita turėjo būti svarstoma būtinai tik Vyriausybės posėdyje, laikė nepagrįstu.

Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės sprendimas nepritarti pareiškėjo veiklos ataskaitai yra Vyriausybės valios išraiška, kuri nėra laikytina teisės aktu ir tiesiogiai (automatiškai) pareiškėjui nesukelia neigiamų teisinių padarinių. Ši išvada grindžiama tuo, kad net ir nepritarus pareiškėjo veiklos ataskaitai, Vyriausybės nariai 2016 m. rugsėjo 28 d. posėdyje sprendė dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo. Klausimas dėl pareiškėjo atleidimo buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdžius 2 kartus (2016 m. rugsėjo 26 d. ir rugsėjo 28 d.). Pirmąjį kartą Vyriausybės nutarimo svarstymas buvo atidėtas tuo pagrindu, kad Vyriausybės nariai, nedalyvavę Vyriausybės pasitarime, galėtų dar kartą nuodugniai susipažinti su pareiškėjo veiklos ataskaita ir įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą informaciją. Atsakovės įsitikinimu, šie faktai leidžia teigti, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. posėdyje sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo, visi Vyriausybės nariai buvo įvertinę visą su pareiškėju susijusią informaciją, todėl pritardami Vyriausybės nutarimui dėl pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų, dar kartą neformaliai išreiškė valią dėl neigiamo pareiškėjo veiklos vertinimo (nepritarimo jo veiklos ataskaitai).

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolo Nr. 52 12 klausimu priimtas sprendimas nepritarti VMVT direktoriaus veiklos ataskaitai yra „priimtas netinkamo subjekto, pažeidžiant pagrindines Vyriausybės nutarimų priėmimo procedūras, įformintas netinkamu aktu“. Rėmėsi Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies ir Vyriausybės darbo reglamento 81 punkto nuostatomis, pažymėdama, kad įstatymų leidėjas Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitos, įvertinęs jos turinį ir paskirtį, nepriskyrė valstybės valdymo reikalams, dėl kurių Vyriausybės valia turi būti pareiškiama priimant Vyriausybės nutarimus.

Pareiškėjo teiginį, kad sprendimą nepritarti jo veiklos ataskaitai priėmė ne Vyriausybės nariai, o kiti asmenys, laikė taip pat nepagrįstu, nes, atsakovės teigimu, Vyriausybės darbo reglamento 84 punkte nurodyta, kad, be Ministro Pirmininko ir ministrų, Vyriausybės pasitarime gali dalyvauti Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanceliarijos padalinių valstybės tarnautojai, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius, į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę įrašyti asmenys. Vyriausybės pasitarimuose, prireikus, dalyvauja teisės aktų projektų rengėjai, taip pat kiti asmenys Ministro Pirmininko ar ministrų kvietimu, tačiau tai toks dalyvavimas nereiškia, kad jie turi sprendimo teisę Vyriausybės pasitarime svarstomais klausimais.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolą Nr. 52, šiame pasitarime dalyvavo Ministras Pirmininkas ir 7 ministrai. Taigi, Vyriausybės sprendimą dėl nepritarimo VMVT direktoriaus veiklos ataskaitai (pagal Vyriausybės įstatymo 29(1) straipsnio 9 dalies 7 punktą) priėmė Vyriausybės pasitarime dalyvavę Vyriausybės nariai (Ministras Pirmininkas ir šiame Vyriausybės pasitarime dalyvavę ministrai pritarė tokio sprendimo priėmimui, prieštaravusių ar susilaikiusių dėl tokio sprendimo priėmimo nebuvo (jeigu ministrai būtų išreiškę kitokią poziciją, ji būtų nurodyta Vyriausybės pasitarimo protokole), todėl laikytina, kad sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu).

Pareiškėjo argumentą dėl Vyriausybės narių kvorumo Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime buvimo vertino kaip nepagrįstą, nes, atsakovės teigimu, nei Vyriausybės įstatymas, nei Vyriausybės darbo reglamentas nenustato, kad norint Vyriausybės pasitarime svarstyti ir priimti sprendimus, privalo dalyvauti daugiau kaip pusė visų Vyriausybės narių, priešingai - Vyriausybės įstatymo 41(1) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma. Tai reiškia, kad Vyriausybės pasitarime sprendžiant visus klausimus, priskirtus svarstyti Vyriausybės pasitarimuose, užtenka paprastos Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų daugumos.

Pabrėžė, kad pasitarime dalyvavo ir pareiškėjas, kad jam taip pat buvo suteikta teisė kalbėti, todėl pareiškėjo argumentą, kad jo veiklos ataskaita apskritai nebuvo svarstyta, laikė nepagrįstu. Tvirtino, kad Pasitarimo protokolas buvo priimtas ir surašytas laikantis Vyriausybės reglamente nustatytos procedūros, todėl darė išvadą, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolu Nr. 52 įformintas sprendimas (Vyriausybės tam tikra valia) nepritarti pareiškėjo veiklos ataskaitai priimtas tinkamo subjekto (Vyriausybės narių), laikantis visų privalomų šiam sprendimui priimti numatytų procedūrų ir įformintas tinkamu dokumentu (taip, kaip numato Vyriausybės darbo veiklą reglamentuojantys teisės aktai).

Pažymėjo, kad pagal įprastą praktiką ir remiantis Vyriausybės darbo reglamento 85 punktu, Vyriausybės pasitarimuose priimti sprendimai (Vyriausybės narių valia vienu ar kitu klausimu) neturi būti motyvuojami (to nenumato ir nereikalauja nei Vyriausybės įstatymas, nei Vyriausybės darbo reglamentas). Pareiškėjui tokio sprendimo priėmimo motyvai, išskyrus įslaptintą informaciją, buvo žinomi ir atskleisti Vyriausybės pasitarimui pateiktoje susijusioje medžiagoje. Vertinant pareiškėjo veiklą, buvo vertinama dokumentų visuma, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 4-01-6165 pateikti korupcijos rizikos analizės Tarnyboje rezultatai, Ataskaita, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-3951 (3.2E) pateiktas darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3P-101 „Dėl darbo grupės sudarymo“, 2016 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolas, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus ir Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. NV-2804, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta įslaptinta informacija.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas teisines kategorijas - Vyriausybės veiklą, apimančią valstybės valdžios įgyvendinimą pagal Konstitucijoje ir įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, ir viešojo administravimo veiklą, susijusią su administracinių funkcijų atlikimu.

Pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, valdžios galias riboja Konstitucija. Konstituciniai (svarbiausi) Vyriausybės įgaliojimai yra įtvirtinti Konstitucijoje, kiti - įstatymuose. Todėl pagrindiniai klausimai (jų pobūdis), kurie turi būti sprendžiami Vyriausybės posėdžiuose, ir jų priėmimo teisiniai pagrindai yra reglamentuoti Vyriausybės įstatyme. Šio įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai; nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Vyriausybė priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus. Vyriausybės įstaigų vadovų atleidimo pagrindai nustatyti Vyriausybės įstatymo 29(1) straipsnio 9 dalyje. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, Vyriausybė pagrįstai ir laikydamasi visų sprendimui dėl pareiškėjo atleidimo iš einamų pareigų priimti būtinų procedūrų (tą atliko, vadovaudamasi Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu, 29(1) straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo sprendimą (protokolo Nr. 52, 12 klausimas)), priėmė teisėtą ir pagrįstą Vyriausybės nutarimą, paremtą tiek Vyriausybės įstatyme nustatyta Vyriausybės kompetencija, tiek faktu, kad buvo nepritarta pareiškėjo veiklos ataskaitai.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė, kad Vyriausybės įstatyme nustatytas aiškus teisinis reguliavimas dėl Vyriausybės įstaigos vadovo atleidimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismas su prašymu ištirti Vyriausybės nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš einamų pareigų, tuo labiau kad pareiškėjas kelia Vyriausybės nutarimo teisėtumo klausimą, kuris labiau susijęs ne su jo atitiktimi Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui, o su Vyriausybės įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatų taikymu ir aiškinimu.

Teismo posėdžio metu atsakovės Vyriausybės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė VMVT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad tarnybos vadovas yra priimamas ir atleidžiamas tik Vyriausybės sprendimu, todėl sprendė, kad VMVT nėra kompetentinga vertinti Vyriausybės priimto teisės akto teisėtumo ir jo sukeltų teisinių pasekmių, todėl dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepasisakė ir prašė teismo vertinti savo nuožiūra.

VMVT atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 953 (TAR, 2014 m. rugsėjo 18 d., Nr. 12486) buvo paskirtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi antrajai ketverių metų kadencijai.

2016 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės pasitarime, svarstant korupcijos rizikos analizę, VMVT direktoriui buvo pavesta parengti 2015 metų ir 2016 metų 8 mėnesių veiklos ataskaitą ir iki 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikti ją Vyriausybei, atitinkamai Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta iki svarstymo Vyriausybėje įvertinti Ataskaitą.

2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas pateikė Vyriausybei Ataskaitą.

2016 m. rugsėjo 5 d. darbo grupė VMVT direktoriaus veiklos ataskaitai įvertinti, sudaryta Žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3P-101, vienbalsiai nutarė siūlyti VMVT direktoriaus Ataskaitą vertinti teigiamai.

2016 m. rugsėjo 6 d. Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-3951(3.2E) pateikė informaciją apie Ataskaitos vertinimą Vyriausybei, informuodama, kad darbo grupė nutarė siūlyti Ataskaitą vertinti teigiamai.

2016 m. rugsėjo 6 d. Vyriausybės kanceliarijos Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyrius bei Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie visą įstaigos veiklą.

2016 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės pasitarime nuspręsta nepritarti VMVT direktoriaus veiklos ataskaitai, nepritarimas įformintas protokolu.

2016 m. rugsėjo 28 d. Vyriausybės nutarimu pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 5 d. atleistas iš VMVT direktoriaus pareigų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Pasitarimo protokolu ir Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš VMVT direktoriaus pareigų neteisėtu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas turi išimtinę konstitucinę kompetenciją tirti ir spręsti, ar bet kuris Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės aktas, taip pat bet kuris referendumu priimtas aktas (jo dalis) neprieštarauja bet kuriam aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, artas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2014 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-2401/2013 yra nurodęs, kad jeigu kokio nors klausimo išsprendimas yra Konstitucinio Teismo kompetencija, tai to klausimo sprendimas nėra kitų teismų kompetencija. Kitoks traktavimas sudarytų prielaidas teismams prisiimti Konstitucijoje nenustatytų įgaliojimų ir įsiterpti į Konstitucinio Teismo įgaliojimus.

Esminius klausimus, susijusius su Vyriausybės įstaigos vadovo statusu, jo skyrimu į pareigas, atleidimu iš jų ir pan., reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas. Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) 29(1) straipsnio 8 dalyje (2010 m. birželio 3 d. įstatymu Nr. X1-863, Žin., 2010, Nr. 71-3541) nustatyta, kad Vyriausybės įstaigai vadovauja jos vadovas - valstybės pareigūnas. Vyriausybės įstaigos vadovą Vyriausybės paskirto atitinkamos valdymo srities ministro teikimu ketveriems metams priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Asmuo, priimamas į Vyriausybės įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir specialiuosius reikalavimus, kuriuos gali nustatyti Vyriausybės veiklą reglamentuojantis įstatymas. Vyriausybės įstaigos vadovas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, Vyriausybės įstaigos vadovas yra atsakingas Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingas Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla. Vyriausybės įstatymo 29(1) straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų: kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai (7 punktas). Vyriausybės įstatymo (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. 1X-2576) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausybė valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose, visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. To paties straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 14 įstatymu Nr. X-1182) nustato, kad svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija. Vyriausybės įstatymo (2002 m. balandžio 16 d. įstatymu Nr. 1X-842) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma, o šio įstatymo 41(1) straipsnio 1 dalis (2004 m. lapkričio 11 įstatymu Nr. IX-2576) nustatyta, kad Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose, visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teisinas 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimuose yra nurodęs, kad Vyriausybė, vykdydama įstatymus (taip pat Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo bei Respublikos Prezidento dekretus), leidžia poįstatyminius teisės aktus - nutarimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją visi valstybės valdymo reikalai, Konstitucijoje ir įstatymuose priskirti Vyriausybės kompetencijai, yra sprendžiami priimant nutarimus, kad valstybės valdymo reikalai negali būti sprendžiami Vyriausybei priimant kitos rūšies aktus.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaita buvo svarstyta ir jai nepritarta 2016 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės pasitarime, t. y. sprendimas nepritarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitai buvo priimtas nesant Vyriausybės narių kvorumo (dalyvavo Ministras Pirmininkas ir šeši ministrai (ministras T. Žilinskas svarstant pasitarimo 12 klausimą nedalyvavo. Šias aplinkybes T. Žilinskas patvirtino apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju), kai Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir keturiolika ministrų). Pareiškėjas J. M. iš pareigų buvo atleistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ (TAR, 2016 m. rugsėjo 29 d., Nr. 2016-24258). Pareiškėjo atleidimo pagrindu buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolinis sprendimas (protokolo Nr. 52 12 klausimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. lapkričio 23 d. nutarime yra konstatavęs, jog Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies norma, kad „svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat Vyriausybės sekretoriaus šaukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose“, reguliuoja kitokio pobūdžio santykius, t. y. nustato organizacines formas (nagrinėjamu atveju - klausimų aptarimas nuolatiniuose arba laikinuosiuose komitetuose, ministerijų sekretorių pasitarimuose), kurias taikant dar prieš svarstant klausimus Vyriausybės posėdžiuose galima aptarti jų sprendimo būdus, suderinti skirtingus požiūrius, išklausyti specialistų nuomones ir kt. Taigi, Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalis reguliuoja tik pasirengimą svarstyti klausimus Vyriausybės posėdyje. Tokį šios normos turinio aiškinimą patvirtina ir Vyriausybės įstatymo 39 straipsnis, kuriame nurodoma, kad tais atvejais, kai iškyla nesutarimų dėl teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, klausimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nenustatyta, kad Vyriausybės nuolatiniuose arba laikinuosiuose komitetuose ar ministerijų sekretorių pasitarimuose galėtų būti sprendžiami Vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai ir priimami teisinius padarinius sukeliantys sprendimai. Pagal Vyriausybės įstatymo 39 straipsnio 5 dalį, Vyriausybės posėdyje svarstant nutarimo projektą, kuris prieš tai buvo aptartas komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų išvadas. Vyriausybės įstatymas nenumato, kad Vyriausybė, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, būtų kaip nors saistoma Vyriausybės komitetuose pasiektų ministrų susitarimų ar ten vykusių diskusijų išvadų, taip pat ministerijų sekretorių pasitarimuose suformuluotų nuostatų. Tokią išvadą patvirtina ir jau minėta Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės valdymo reikalus Vyriausybė sprendžia posėdžiuose, visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

Nagrinėjamu atveju, 2016 m. rugsėjo 15 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime (protokolo Nr. 52 12 klausimas) buvo priimtas teisinius padarinius sukeliantis sprendimas - nepritarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitai (12 klausimo 1 punktas); pavesti Žemės ūkio ministerijai parengti ir iki kito Vyriausybės posėdžio pateikti Vyriausybei nutarimo dėl J. M. atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų projektą (12 klausimo 2 punktas). 2016 m. rugsėjo 28 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai balsavo ir sprendimą priėmė ne dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitos, o dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus atleidimo iš pareigų (1 klausimas).

Vyriausybė, nepritardama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitai, nepriėmė šiuo klausimu nutarimo, todėl teismui kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai) 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokolinis sprendimas (protokolo Nr. 52 12 klausimas), kuriuo išreikštas nepritarimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitai (nepriimant šiuo klausimu nutarimo) ir jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ (TAR, 2016 m. rugsėjo 29 d., Nr. 2016-24258) tiek, kiek jis priimtas nesant Vyriausybės posėdyje visų Vyriausybės narių daugumos priimto ir oficialiai paskelbto nutarimo dėl nepritarimo Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, 95 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29(1) straipsnio 9 dalies 7 punktui, 37 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 1 daliai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas, teismas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2016 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr. 52 12 klausimas ir jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ neprieštarauja minėtoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatoms, o byla sustabdoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 3 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu, 107, 108 straipsniais,

nutarė:

Atnaujinti administracinės bylos Nr. el-1322-561/2017 nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2016 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr. 52 12 klausimas ir jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ neprieštarauja:

- 1998 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. VIII-717 29(1) straipsnio 9 dalies 7 punktui (2010 m. birželio 3 d. įstatymo Nr. XI-863 redakcija);

- 1998 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. VIII-717 37 straipsnio 1 daliai (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2576 redakcija);

- 1998 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. VIII-717 41 straipsnio 1 daliai (2002 m. balandžio 16 d. įstatymo Nr. IX-842 redakcija);

- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, 95 straipsnio 1 daliai;

- konstituciniam teisinės valstybės principui.

Administracinę bylą Nr. el-1322-561/2017 (proceso Nr. 3-61-3-04124-2016-3) sustabdyti, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Kaminskas