Prašymo Nr. 1B-4/2018

Civilinė byla Nr. 2-2315-861/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37529-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.7.;

3.2.7.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-30 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas 2017-11-27 pateikė apeliacinį skundą, tačiau teismas 2017-11-28 nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tinkamo subjekto pasirašytą apeliacinį skundą.

Ieškovas 2017-12-18 pateikė prašymą civilinę bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 306 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Nurodė, kad apribojimas, jog apeliacinį skundą gali surašyt tik advokatas ar kiti CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, pažeidžia jo konstitucinę teisi kreiptis į teismą, nes jis neturi pakankamai lėšų pasisamdyti advokatą, o nemokama teisinė pagalba jam neteikiama.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nurodė, kad toks reglamentavimas užtikrina tinkamą teisinį atstovavimą ir kvalifikuotai įgyvendina asmens teisę gynybą apeliacinėje instancijoje.

Byla stabdytina.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kadangi yra pagrindas manyti, kad įstatymas, kuri; turėtų būti taikomas nagrinėjant šią bylą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (CPK 1 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas turi stabdyti bylą ir atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, turi kreiptis į jį prašydamas spręsti ar tas įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją. Neeliminavus abejonių dėl nurodytų CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas byloje, kyla grėsmė pažeisti ieškovo teises bei teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 63 straipsnio 1 punktą, 67 straipsnį, CPK 3 straipsnį, 163 straipsnio 7 punktą yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad būtų ištirta, ar CPK 306 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatanti, jog „apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo", neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą.

Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija - esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija yra procesinio pobūdžio, ji reiškia, kad asmeniui turi būti užtikrintas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Taigi, šios teisės negalima pernelyg apriboti ar paneigti. Ši teisė yra įtvirtinta tiek tarp­tautiniu lygmeniu, t. y. 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (2 straipsni 3 dalis), 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 13 straipsniuose), tiek nacionaliniu lygmeniu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30 straipsnio 1 dalis), Teismų įstatyme (4 straipsnis), Civilinio proceso kodekse (5 straipsnis). Šios tarptautinio ir nacionalinio lygmens nuostatos užtikrina kiekvieno asmens, kurio subjektinės teisės ar teisėtas interesas buvo pažeisti, teisę kreiptis į teismą atkurti pusiausvyrą ir pažeistas teises.

Pripažintina, kad šalių galimybė siekti, jog būtų peržiūrėtas priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra viena iš pagrindinių civilinių procesinių teisių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teismo instancija. Tokia išvada patvirtinta Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacija Nr. R(95)5 dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo, kurioje teigiama, kad apeliacinės procedūros turi būti prieinamos tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose.

Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimo konstatuojamoje dalyje išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą aiškinama kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kontekste suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Vėliau Konstitucinis Teismas tokį požiūrį dar labiau sutvirtino ir nurodė, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Antraip būtų nukrypstama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Iš tokių Konstitucinio teismo argumentų galima daryti išvadą, kad Konstitucinis Teismas pripažino apeliacijos teisę sudedamąja teisės į teisminę gynybą dalimi, atitinkamai konstitucine ir pamatine asmens teise.

Teismas vertina, kad tokiu atveju, kai norint kreiptis į apeliacinės instancijos teismą asmuo verčiamas kreiptis į advokatą, pernelyg riboja minėtą asmens teisę. Šiuo atveju ieškovo teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su apeliaciniu skundu buvo paneigta todėl, kad ieškovas neturėjo pakankamai lėšų kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo, o nemokama teisinė pagalba jam neteiktina. Be to, ieškovas yra asmuo, atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje, kas taip pat apriboja jo galimybes susirasti atstovą. Vadinasi, jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą buvo apribota dėl to, kad jis objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į advokatą. Dėl to teismui kyla abejonė, ar toks CPK 306 straipsnio 3 dalyje įvirtintas ribojimas, kai pats asmuo negali surašyti apeliacinio skundo, nepažeidžia pamatinės asmens teisės kreiptis į teismą.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, pripažįsta, kad ieškovo išreikštos abejonės dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui yra pagrįstos, todėl nepašalinus abejonių dėl nurodyto norminio teisės akto nuostatos konstitucingumo ir pritaikius ją byloje, kyla grėsmė pažeisti ieškovo teises bei teisėtus interesus. Dėl to yra tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-2315-861/2017, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą dėl minėto teisės akto nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 165 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio (2017-07-01 redakcija) 3 dalies nuostata „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo." neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui.

Civilinę bylą Nr. 2-2315-861/2017 dėl žalos atlyginimo sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Donata Kravčenkienė