Prašymas Nr. 1B-3/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖ

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

Seimo narių grupės atstovas(-ai):

A. Kubilius, M. Majauskas, E. Gentvilas, J. Sabatauskas

2018-01-17 Nr. S-2018-402

Lietuvos Respublikos

Konstituciniam Teismui

Ginčijamą aktą priėmusi valstybės institucija:

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

DĖL TEISĖS AKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 12 d. priėmė Seimo nutarimą XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą."

Seimo nutarimo 1 straipsnyje nustatyta: „Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją (toliau - Komisija) iš 13 Seimo narių, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą." Toks Seimo tyrimo komisijos įgaliojimų apibrėžimas reiškia, kad Seimo komisija turi atlikti vieną iš svarbių nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės funkcijų - atlikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos tyrimą.

Konstitucinis Teismas 2006.12.21 byloje Nr. 30/03 „Dėl nacionalinio transliuotojo statuso, valdymo ir teisių" priėmė nutarimą (http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta228/content ), kuriame paskelbė išsamų išaiškinimą, kaip turi būti realizuojama konstitucinė nacionalinio visuomeninio transliuotojo misija ir kaip turi būti realizuojamas nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kad būtų garantuojamas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime paskelbė, kad „konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non."

Konstitucinis Teismas aiškiai apibrėžė, kad LRT nepriklausomumą galima garantuoti tik atribojant LRT valdymą nuo valdžios institucijų ir pareigūnų kišimosi į LRT veiklą: „Ypač pabrėžtina, kad siekiant užtikrinti LRT nepriklausomumą nuo valdžios institucijų (jų pareigūnų), kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą (dėl kurio būtų sunkiau deramai vykdyti LRT misiją, apibrėžtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (2000 m. birželio 29 d. redakcija)), LRT laidų objektyvumą, nešališkumą, buvo įtvirtintas toks LRT valdymo modelis, kur itin svarbus vaidmuo tenka LRT tarybai; taip pat buvo numatytos LRT generalinio direktoriaus, vadovaujančio LRT administracijai, ir LRT administracinės komisijos, steigiamos LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti, funkcijos bei įgaliojimai."

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad siekiant garantuoti LRT nepriklausomumą ir atriboti LRT valdymą nuo valdžios institucijų ir pareigūnų kišimosi į LRT veiklą „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (2000 m. birželio 29 d. redakcija) buvo nustatyti reikalavimai ir draudimai LRT tarybos nariams, generaliniam direktoriui, LRT administracinės komisijos nariams: LRT tarybos nariais negalėjo būti Seimo, Vyriausybės, /.../ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, /.../ LRT administracinės komisijos nariais negalėjo būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai /.../

Konstitucinis Teismas taip pat išsamiai apibrėžė, kaip turi būti realizuojamas nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės modelis, kuris turi garantuoti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos skaidrumą, bet taip pat ir jo nepriklausomumą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas ne tik toks nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos ir nebus paneigtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas, bet ir atitinkamas šio transliuotojo veiklos kontrolės modelis." Tai yra nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla turi būti kontroliuojama pagal transliuotojo veiklos kontrolės modelį, kuris turi būti nustatytas nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą apibrėžiančiu įstatymu.

Konstitucinis Teismas taip pat apibrėžė, kas negali vykdyti nacionalinės veiklos kontrolės: „jos /kontrolės/ negali atlikti tie asmenys, kurie yra patys susiję su nacionaliniu visuomeniniu transliuotoju tarnybiniais, turtiniais ar finansiniais ryšiais arba yra kaip kitaip nuo jo priklausomi, arba patys turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms (taip pat ir institucionalizuotoms), kurios turi būtent tokių interesų."

Parlamentinės tyrimo komisijos nacionalinio transliuotojo veiklai tirti sudarymas yra nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas. Konstitucinis Teismas yra aiškiai išdėstęs, kad bet kokia nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė turi nepažeisti nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo vertybės. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kokie asmenys negali vykdyti tokios kontrolės, kad nebūtų pažeista ši nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo konstitucinė vertybė. Tokios kontrolės negali vykdyti asmenys, kurie „turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms (taip pat ir institucionalizuotoms), kurios turi būtent tokių interesų."

Nacionalinio transliuotojo veiklos viena iš svarbių misijų yra objektyviai nušviesti svarbiausius valstybės įvykius, pateikti informaciją apie svarbiausių valdžios institucijų: Respublikos Prezidentės, Vyriausybės, Seimo, politinių partijų, teismų, kitų svarbiausių institucijų veiklą. Akivaizdu, kad Seimo nariai, valdančios koalicijos ir opozicijos atstovai, politinių partijų atstovai yra asmenys, kurie „turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms (taip pat ir institucionalizuotoms), kurios turi būtent tokių interesų", todėl Seimo nariai yra asmenys, kurie pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną negali vykdyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės, nes toks kontrolės metodas pažeidžia nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo konstitucinę vertybę. Taigi, galime konstatuoti, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo doktriną šio transliuotojo valdyme ir nuolatiniuose kontrolės instrumentuose ar atskiruose kontrolės veiksmuose negali dalyvauti Seimo nariai.

Todėl Seimo tyrimo komisija, sudaryta iš Seimo narių, kuriai Seimas suteikė įgaliojimą atlikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės veiksmą, neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos, kaip turi būti vykdoma nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė, o Seimo nutarimas, kuriuo buvo sudaryta tokia parlamentinio tyrimo komisija, yra prieštaraujantis Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas savo nutarime taip pat pabrėžė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos išskirtinę konstitucinę misiją apibrėžia daugelis Konstitucijos straipsnių: visų pirma Konstitucijos 25 straipsnis, garantuojantis žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, bei teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. LRT konstitucinę misiją taip pat apibrėžia ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas siekis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 ir 65 straipsniais, prašome ištirti ar Seimo nutarimas XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 25 straipsniui.

PRIDEDAMA:

1) šio kreipimosi į Konstitucinį Teismą kopija, 5 lapai, 9 egz.;

2) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą" kopija, 5 lapai, 9 egz.

TVIRTINU:

Seimo nariai

1. Andrius Kubilius

2. Mykolas Majauskas

3. Ingrida Šimonytė

4. Irena Degutienė

5. Antanas Matulas

6. Vytautas Kernagis

7. Mantas Adomėnas

8. Sergejus Jovaiša

9. Dainius Kreivys

10. Arvydas Anušauskas

11. Stasys Šedbaras

12. Gintarė Skaistė

13. Monika Navickienė

14. Kęstutis Masiulis

15. Aušrinė Armonaitė

16. Virgilijus Alekna

17. Eugenijus Gentvilas

18. Jonas Liesys

19. Gintaras Vaičekauskas

20. Gintaras Steponavičius

21. Bronislovas Matelis

22. Linas Balsys

23. Julius Sabatauskas

24. Rasa Budbergytė

25. Raminta Popovienė

26. Vitalijus Gailius

27. Leonard Talmont

28. Juozas Olekas

29. Emanuelis Zingeris

30. Arūnas Gelūnas

31. Vytautas Juozapaitis

32. Simonas Gentvilas

Trisdešimt dviejų Lietuvos Respublikos

Seimo narių parašus tvirtinu:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

Viktoras Pranckietis

2018-01-17