Prašymo Nr. 1B-3/2017

Civilinė byla Nr. 3K-3-25-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10809-2014-4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Assensus“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „Assensus“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą už viešą kūrinių naudojimą, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai kūrinio autoriai ar dalis jų savo autorines teises įgyvendina individualiai, nors šių teisių administravimą yra perdavę kolektyvinio administravimo asociacijai; taip pat sprendžiama, koks kūrinio panaudojimo skaičius gali būti vertinamas kaip pakankamas autorių teisių pažeidimui konstatuoti.

2. Ieškovė asociacija LATGA prašė priteisti iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ 9917,83 Eur autorinio atlyginimo už muzikos kūrinių naudojimą atsakovės parduotuvėse 2012 m. spalio 1- 31d. laikotarpiu ir 6 proc. procesines palūkanas.

3. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nurodė, kad atsakovė 2012 m. spalio 1-31 d. laikotarpiu jai priklausančiose parduotuvėse naudojo muzikos kūrinius, nors nebuvo sudariusi licencinės sutarties su asociacija LATGA ir nemokėjo autorinio atlyginimo už viešą asociacijos LATGA narių kūrinių atlikimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ir ATGTĮ) 15 ir 70 straipsnius.

4. Ieškovė apskaičiavo 17 122,14 Lt (4958,91 Eur) su PVM atlyginimą už kūrinių naudojimą. Atsižvelgdama į tai, kad ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą, ieškovė padvigubino pirmiau nurodytą atlyginimo sumą ir prašė priteisti 34 244,27 Lt (9917,83 Eur) su PVM atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei asociacijai LATGA iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ 143,82 Eur atlyginimą už viešą kūrinių atlikimą 2012 m. spalio 22-25 d. laikotarpiu ir 6 proc. procesines palūkanas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Norfos mažmena“ ir trečiasis asmuo UAB „Assensus“ sudarė Licencijos sutartį dėl nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikinių kūrinių bibliotekos ir grojaraščių sudarymo ir transliavimo per instaliuotas YCD muzikos ir grojimo sistemas UAB „Norfos mažmena“ prekybos centruose. UAB „Assensus“ įsipareigojo: iš nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikos tiekėjų pateiktos muzikos bibliotekos sudaryti kūrinių sąrašą ir grojaraščius; neatlygintinai perkelti nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikos biblioteką į užsakovės prekybos centruose esančius kompiuterius; pateikti nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikos tiekėjo licencijos sertifikatą, suteikiantį teisę naudotis muzikos kūriniais, grojant juos prekybos centrų eteryje. UAB „Assensus“ instaliuota YCD muzikos ir grojimo sistema buvo įrengta visame atsakovės parduotuvių tinkle. Atsakovės direktoriaus 2012 m. kovo 20 d. įsakyme nurodyta visose parduotuvėse naudoti tik į UAB „Assensus“ sudarytą grojaraštį įtrauktus kūrinius.

7. UAB „Assensus“ atsakovei perduotas teises įgijo iš „Jamendo SA“ pagal 2012 m. kovo 12 d. sudarytą Perpardavimo licencijos sutartį, kurioje nurodyta, kad „Jamendo“ - tai internete veikianti platforma, kurios tikslas - atlikėjų muzikinių kūrinių platinimas pagal „Creative Commons“ licenciją; „Jamendo SA“ teikia paslaugą „JAMENDO PRO“, skirtą profesionaliam muzikinių takelių iš „Jamendo“ muzikinės kolekcijos naudoįimui kuriant muzikinį foną parduotuvėse. „Jamendo SA“ garantavo UAB „Assensus“, jog turi atlikėjų leidimus naudoti kūrinius pagal sutartyje nurodytą paskirtį. „Jamendo S A“ globaliniame sertifikate nurodyta, kad „Jamendo SA“ patvirtina, jog autoriai ir atlikėjai pateikia savo kūrinius tiesiogiai internete adresu www.jamendo.com ; autoriai ir atlikėjai turi pateikti pažymą, patvirtinančią, kad artistas yra vienintelis autorių teisių į kūrinį turėtojas arba oficialus visų tokių teisių turėtojų atstovas ir nėra kokios nors atlikimo teisių organizacijos narys. Pagal „JAMENDO PRO“ platinimo sutartį (toliau - ir Platinimo sutartis) artistai garantuoja, kad jiems nusprendus pašalinti savo kūrinius iš „JAMENDO PRO“ katalogo, kūriniai gali būti naudojami dar 24 mėnesius nuo prašymo dėl kūrinių pašalinimo priėmimo.

8. Teismas atmetė reikalavimą dėl autorinio atlyginimo už muzikos kūrinių „To kill a king“, „Stranges Delights“ ir „Storm“ naudojimą trijose ieškovės nurodytose atsakovės parduotuvėse, padaręs išvadą, kad jų autoriai yra prisijungę prie Platinimo sutarties, taigi yra suteikę teisę nurodytus kūrinius naudoti.

9. Teismas priteisė iš atsakovės atlyginimą už kitų autorių, neprisijungusių prie Platinimo sutarties, kūrinių naudojimą dviejose kitose atsakovės parduotuvėse, nustatęs, kad teises į šiuos kūrinius turi teisę administruoti ieškovė (kolektyvinio administravimo subjektas). Teismas autorinį atlyginimą apskaičiavo tik pagal dviejų pirmiau nurodytų prekybos centrų plotą, pažymėjo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti kūrinių naudojimo laikotarpio, o ieškovė neįrodė, jog kūriniai buvo grojami ir kitose atsakovės parduotuvėse. Teismas, vadovaudamasis ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalimi, sutiko, kad priteistinas atlyginimas turi būti dvigubinamas.

10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeitė - ieškinį tenkino visiškai: ieškovei asociacijai LATGA iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ priteisė 9917,83 Eur atlyginimą už viešą kūrinių atlikimą 2012 m. spalio 1-31 d. ir 6 proc. procesines palūkanas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11. Kolegija pažymėjo, kad pagal „Jamendo SA“ išduotą Globalinį sertifikatą autoriai ir atlikėjai gali pateikti savo kūrinius internete adresu www.jamendo.com , tačiau turi pateikti pažymą, patvirtinančią, kad artistas yra vienintelis autorinių teisių turėtojas arba oficialus visų tokių teisių turėtojų atstovas. Artistas taip pat turi patvirtinti, kad jis nėra atlikimo teisių organizacijos narys. Kolegija konstatavo, kad kūrinių „To kill a king“, „Stranges Delights“ ir „Storm“ autoriai „Jamendo SA“ pateikė neteisingus patvirtinimus, nes jie buvo kolektyvinio teisių administravimo asociacijų nariai ir jiems taikomas toks pat apsaugos režimas kaip ir Lietuvos autoriams. Šių kūrinių autorių teises asociacija LATGA turi teisę ir pareigą ginti, reikšdama reikalavimus dėl autorinio atlyginimo priteisimo. Nagrinėjamoje situacijoje kylantys ginčai tarp UAB „Assensus“ ir „Jamendo SA“, „Jamendo SA“ ir užsienio kolektyvinio administravimo asociacijų ar tarp „Jamendo SA“ ir kūrinių autorių spręstini pagal šių subjektų tarpusavio sutartis.

12. Dėl kūrinių ne iš UAB „Assensus“ grojaraščio naudojimo dviejose atsakovės parduotuvėse kolegija nurodė, kad atsakovė neginčijo fakto, jog UAB „Norfa“ parduotuvėse buvo įrengta bendra YCD muzikos ir grojimo sistema. Kolegijos nuomone, kadangi visose parduotuvėse buvo tos pačios sąlygos naudotis tais pačiais kūriniais, tai yra netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys kūrinių viešo atlikimo aplinkybę. Tuo iš esmės pripažinta aplinkybė, jog ginčo kūriniai buvo grojami visose atsakovei priklausančiose parduotuvėse, t. y. atlyginimas už kūrinių naudojimą skaičiuotinas nuo visų atsakovės parduotuvių ploto. Kolegija, be kita ko, pabrėžė, kad ATGTĮ 86 straipsnio 2, 3 dalyse teismas įpareigojamas autorinį atlyginimą, nustatytą remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais, dvigubinti, todėl ji šia nuostata vadovavosi tenkindama ieškinį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Assensus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pavedęs savo teisių administravimą kolektyvinio administravimo organizacijai, autorius nepraranda teisės asmeniškai susitarti dėl autorinio atlyginimo ir jį rinkti, todėl gali šias teises įgyvendinti. Dėl kūrinių naudojimo sąlygų ginčo autoriai buvo sutarę patys tiesiogiai su „Jamendo SA“. Ieškovė neįgijo ir neturi išimtinių teisių surinkti autorinio atlyginimo už ginčo autorių kūrinių panaudojimą, todėl skundžiama nutartimi ieškovei atlyginimas už kūrinių naudojimą priteistas nepagrįstai ir neteisėtai išplėtus ATGTĮ nustatytas LATGA teises bei apribojant autorių turtines teises.

13.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012 pateiktu išaiškinimu, kad autoriaus ir kolektyvinio administravimo asociacijų dvišalės sutartys apriboja autoriaus teises jas įgyvendinti individualiai, taip vengiant painiavos šių asociacijų veikloje. Autorių turtinės teisės gali būti ribojamos tik įstatymu arba aiškiai nustatant sutartyje, tokius apribojimus išviešinant visiems suinteresuotiems asmenims. Teismas, pažeisdamas ATGTĮ 38 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį, ne įstatymo pagrindu apribojo autorių teisę susitarti nenustatyti autorinio atlyginimo už kūrinio naudojimą.

13.3. Pagal ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalį teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas. Šioje teisės normoje neįtvirtinta pažeidimo prezumpcija ir ieškovas nuo įrodinėjimo neatleidžiamas, todėl jam tenka pareiga įrodyti pažeidimų buvimą ir pakankamą jų kiekį. Koks kiekis laikomas pakankamu, įstatyme nenurodyta, todėl tai yra vertinimo dalykas. Teismas nepagrindė, kodėl pažeidimai penkiose parduotuvėse yra pakankamas atrankinis skaičius pažeidimams visą mėnesį visose 133-ose atsakovės parduotuvėse, konstatuoti.

14. Atsakovė pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

15. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Autoriai savanoriškos narystės sutarties pagrindu gali perduoti savo autorių teises administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai. Tuo atveju, jeigu turtinės teises perduodamos kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai, tai jų teisių subjektas negali šių teisių įgyvendinti individualiai, nes narystės sutartis ir prisiimti įsipareigojimai pagal ją saisto abi šalis ir tik esant abiejų šalių sutarimui gali būti pasielgta kitaip. Ši nuostata negali būti vertinama kaip autoriaus apsisprendimo teisės suvaržymas, nes visada išlieka autoriui galimybė įgyvendinti savo teises pačiam ar kitais pasirinktais būdais, o sutartyse su kolektyvinio administravimo asociacijomis gali būti nustatytos išimtys dėl kūrinių panaudojimo sąlygų, sutartys visada gali būti nutraukiamos arba keičiamos jų sąlygos. Analogiškas aiškinimas išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012.

15.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi ne tik bendrosiomis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, bet ir specialia norma, įtvirtinta ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia teisės norma, siekiant įrodyti, kad atsakovei priklausančiose visose parduotuvėse buvo naudojami muzikos kūriniai, pakako atrankos būdu surinkti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius autorių teisių objekto panaudojimo faktą. Be to, atsakovės parduotuvėse buvo instaliuota bendra muzikos kūrinių transliavimo sistema, todėl visose parduotuvėse turėjo būti grojami tie patys muzikos kūriniai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 86 straipsnio 3 dalies (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams

16. Nagrinėjamoje byloje ginčo santykiai susiklostė dėl įvykių, įvykusių 2012 m. spalio mėn., todėl jiems taikytinos tuo metu galiojusios ATGTĮ normos.

17. Remiantis ATGTĮ (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 65 straipsnio 1 dalimi, autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms.

18. Pagal ATGTĮ (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 66 straipsnio 1 dalį, kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija. Kolektyvinio administravimo asociacija yra ne pelno organizacija. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, kolektyvinio administravimo asociacijos neturi teisės verstis komercine veikla.

19. ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) buvo įtvirtinta, kad kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, visą išieškotą atlyginimą kolektyvinio administravimo asociacija savo įstatų ir atlyginimo mokėjimo taisyklių nustatyta tvarka paskirsto ir sumoka autoriams ar gretutinių teisių subjektams.

20. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, nustatytą ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje, teismui, nagrinėjančiam šios kategorijos bylas, iš esmės nepalikta teisė spręsti dėl priteistino atlyginimo dydžio tais atvejais, kai atlyginimo reikalauja kolektyvinio administravimo asociacija, gindama atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesus. Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį teismas turi priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariama įstatymo norma iš esmės nesiskiria nuo šiuo metu galiojančios redakcijos ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2708 redakcija) nustatytos normos.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

22. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

23. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardytos įvairiais kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) konstitucinė šių žalos rūšių samprata (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai).

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio nuostatos aiškintinos neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia 109 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

25. Kartu pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas). Konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimas).

26. Konstitucijoje netoleruojamas toks teisinis reguliavimas, kai teismas, pagal Konstituciją (inter alia, jos 109 straipsnį) privalantis vykdyti teisingumą, negali, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydžio ir, vadovaudamasis teise, inter alia nenusižengdamas teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingo atlyginimo už asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai).

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai yra universalūs, jais turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Šiais konstituciniais principais yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia, kad visos valstybės institucijos turi veikti remdamosi ir vadovaudamosi teise, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo. <...> teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. <...> Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi važyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 6 d. nutarime konstatavo, jog Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. redakcija) 67 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos, kurios dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki 200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai - iki 300 procentų“, tiek, kiek yra numatytas tik vienas tokio didinimo kriterijus - kaltės forma ir nėra nustatyta kitų kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 6 d. nutarime, inter alia, konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo teisę apskaičiuojant kompensacijos autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektams dydį kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kainą padidinti iki 200, o esant pažeidėjo tyčiai - iki 300 procentų, eksplicitiškai įtvirtino vienintelį kriterijų, į kurį turi atsižvelgti teismas, spręsdamas kompensacijos padidinimo klausimą, - tai kaltės formą. <...> dėl tokio teisinio reguliavimo imperatyvumo labai pasunkėja teismo galimybė sprendžiant dėl minėtos kainos didinimo remtis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitais bendraisiais teisės principais, atsižvelgti į kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai teismas vadovaujasi minėtais principais, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. redakcija) 67 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kaina gali būti padidinta iki 200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai - iki 300 procentų, lieka labai neaiškus, atsiranda teisinis neapibrėžtumas.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 6 d. nutarime, inter alia, konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas atsirasti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą sumažėja (o kai kada apskritai neįmanoma vykdyti teisingumo), kadangi eksplicitiškai yra įtvirtintas vienintelis kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti, spręsdamas, ar padidinti kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kainą, o jeigu padidinti, tai kiek. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas vykdo teisingumą.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje aktualus ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pasižymi panašiais požymiais, kaip ir ATGTĮ (1999 m. gegužės 18 d. redakcija) 67 straipsnio 3 dalies nuostata, kurios prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimu, tai yra: 1) jis teismui iš esmės nepalieka teisės spręsti dėl priteistino atlyginimo dydžio; 2) jame nėra nustatyta jokių kriterijų, į kuriuos galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl priteistino atlyginimo dydžio. Dėl tokio teisinio reguliavimo imperatyvumo teismas neturi galimybės sprendžiant dėl priteistino atlyginimo dydžio remtis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitais bendraisiais teisės principais, atsižvelgti į kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą sumažėja (o kai kada apskritai neįmanoma vykdyti teisingumo).

33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 86 straipsnio 3 dalies (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai

34. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi, įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas).

36. Konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tais atvejais, kai į visas nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimas).

37. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir ATGTĮ. Nurodyto straipsnio 2 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad nustatydamas dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Aptariamo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietoj dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, - iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

38. Subjektai, pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalį (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija), turintys teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaudami taikyti šiame straipsnyje nurodytus teisių gynimo būdus, yra:

38.1. autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises;

38.2. kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises.

39. Sistemiškai vertinant anksčiau aptartas ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje, 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas matyti, kad atlyginimo apskaičiavimo mechanizmas skiriasi, priklausomai nuo to, kas ir kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į teismą dėl jo priteisimo:

39.1. jeigu autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektas, savarankiškai ginantis savo teises, išimtinių licencijų licenciatas arba kolektyvinio teisių administravimo asociacija, gindama administruojamas teises, kreipėsi į teismą dėl atlyginimo priteisimo pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą, atlyginimo apskaičiavimo kriterijai yra aiškūs, jie suteikia teismui teisę spręsti dėl atlyginimo didinimo (nustatyta tik maksimali didinimo riba);

39.2. jeigu kolektyvinio administravimo asociacija kreipėsi į teismą dėl atlyginimo priteisimo pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį (autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų, savarankiškai ginančių savo teises, ar išimtinių licencijų licenciatų kreipimosi atveju ši norma netaikoma), taikomas toks atlyginimo apskaičiavimo mechanizmas, kuris skiriasi nuo mechanizmo, pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą taikytino autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų, ginančių savo teises, ar išimtinių licencijų licenciatų kreipimosi atveju, ir pagal kurį: 1) teismui iš esmės nepalikta teisė spręsti dėl priteistino atlyginimo dydžio; 2) nėra nustatyta jokių kriterijų, į kuriuos galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl priteistino atlyginimo dydžio.

40. Taigi, pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą teisė reikalauti dvigubo atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), siejama su pažeidėjo tyčia ar dideliu neatsargumu, o teismui paliekama teisė nuspręsti dėl priteistino atlyginimo didinimo iki dviejų kartų. Tuo tarpu pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį, kurią teismas gali taikyti išimtinai kolektyvinio administravimo asociacijų kreipimosi atveju, teismas visais atvejais priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Taigi, pagal tokį teisinį reguliavimą kolektyvinio administravimo asociacijų teisinė padėtis pažeidėjų atžvilgiu yra geresnė negu autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų, savarankiškai ginančių savo teises, ar išimtinių licencijų licenciatų padėtis, nes pastangų galimybė prisiteisti du kartus didesnį atlyginimą už tą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), siejama, be kita ko, su naudotojo (pažeidėjo) kaltės forma, o du kartus didesnis atlyginimas yra ne konstanta, o tik maksimali priteistino atlyginimo riba.

41. Teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria pagal joje nurodytą tvarką priteistino atlyginimo dydis apskaičiuojamas tik tais atvejais, kai tokio atlyginimo reikalauja kolektyvinio administravimo asociacija, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

42. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnis). Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas arba jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų argumentų visumos teisėjų kolegija stabdo civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Sustabdyti civilinės bylos Nr. 3K-3-25-969/2017 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys