Prašymo Nr. 1B-2/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO NARIŲ GRUPĖ

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

Seimo narių grupės atstovas: Kęstutis Masiulis

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui

2018-01-16 Nr. S-2018-345

(numerį suteikia Priėmimo skyrius, III rūmai, 132 kab.)

DĖL TEISĖS AKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Prašymas ištirti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio Nr. I 5 punkto atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (Nr. VIII-1904) priedėlio Nr. I 5 punkte nustatyta, kad savivaldybių merų ir merų pavaduotojų atlyginimų baziniai dydžiai, pagal kuriuos skaičiuojami atlyginimai, priklauso nuo savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus. Numatyta, kad didesnis bazinis dydis skiriamas merams ir merų pavaduotojams, kurių vadovaujamose savivaldybėse gyvena per 100 tūkst. gyventojų, o mažesnis bazinis dydis merams ir merų pavaduotojams, kurių vadovaujamose savivaldybėse gyvena iki 100 tūkst. gyventojų.

Manome, kad toks teisinis reguliavimas kai merų ir merų pavaduotojų atlyginimai priklauso nuo savivaldybių suskirstymo į dviejų rūšių savivaldybes pagal gyventojų skaičių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, užtikrindamas valstybės ir savivaldybių politikams teisę gauti teisingą darbo apmokėjimą, pagal Konstituciją privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis atitiktų šių asmenų veiklos specifiką. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „<...> reguliuojant valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžius darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinos vienos asmenų kategorijos atskiroms asmenų grupėms darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuoti, tačiau tai turi būti pagrįsta tam tikrais aiškiais objektyviais kriterijais, kaip antai atskiroms šios kategorijos asmenų grupėms priklausantiems asmenims priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą; tai pasakytina ir apie tai pačiai darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimą: teisiniu reguliavimu darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuojami, tačiau tai turi būti pagrįsta aiškiais objektyviais kriterijais, atspindinčiais atitinkamai grupei priklausančių asmenų veiklos ypatumus."

Lietuvos savivaldybės yra labai skirtingos ne tik pagal gyventojų skaičių: vienoje yra įsikūrusi valstybės sostinė, kitose yra po kelis miestus, dar kitose veikia kurortai ar kurortinės teritorijos, kai kuriose yra pasienio zonos, kai kurios yra didelės pagal plotą, kitos mažos ir t. t. Taigi ir merams bei merų pavaduotojams tenkantys darbinės veiklos iššūkiai yra skirtingi, o nustatyti tik vieną kriterijų, pagal kurį nustatomi atlyginimai yra per mažai objektyvu ir neatitinka Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. išaiškinimo.

Net nustatant merų ir jų pavaduotojų atlyginimus pagal gyventojų skaičių, trūksta argumentų kodėl yra pasirinktas vos vienas gyventojų skaičiaus slenkstis - 100 tūkst. Vilniaus miesto savivaldybės (gyvena daugiau nei 0,5 mln. gyventojų) vadovams tenkanti atsakomybė ir darbo ypatumai yra daug didesni nei Vilniaus r. savivaldybės (gyventojų apie 100 tūkst.) vadovų. Lygiai taip pat sunku lyginti merų ir jų pavaduotojų darbą mažiausiose šalies savivaldybėse, kur gyvena vos per 3 tūkst. gyventojų su Panevėžio miesto savivaldybe, kur gyventojų apie 90 tūkst.

Europos vietos savivaldos chartijos, kurią yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad pati savivaldybė apsprendžia kokios administracijos struktūros ir išteklių reikia vietinės valdžios organų užduotims įgyvendinti, taip pat ir kiek reikia lėšų pasamdyti profesionalų merą bei jo pavaduotojus. Nors gali būti ir kitaip, Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Savivaldos organai turi sudaryti tokias darbo sąlygas, kurios leistų samdyti aukštos kvalifikacijos personalą, atsižvelgiant į jų nuopelnus ir kompetenciją". Manome, kad dabartinis teisinis reguliavimas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos susitarimų, nes neleidžia kai kuriose savivaldybėse samdyti aukštos kvalifikacijos personalo, atsižvelgiant į jų nuopelnus ir kompetenciją. Tarp Lietuvos savivaldybių yra dideli socialiniai, finansiniai, intelektualiniai ir kitokie skirtumai, todėl tokio pačio dydžio atlyginimas gali būti patrauklus kai kuriose savivaldybėse, ir tuo pačiu labai nepatrauklus kitose. Tą pagrindžia Lietuvos statistikos departamento duomenys apie vidutinio atlyginimo skirtumus tarp šalies savivaldybių. 2017 m. II ketvirtį bruto vidutinis atlyginimas Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 960 eurų, Šiaulių mieste 743,1 eurų, Panevėžio mieste 786,6, Zarasų 590,2 euro ir t.t.

Atsižvelgdami į šiame prašyme išdėstytas aplinkybes, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti, ar Lietuvos Respublikos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (Nr. VIII-1904) priedėlio Nr. I 5 punktas, kiek yra nustatomas teisinis reguliavimas kai merų ir merų pavaduotojų atlyginimai priklauso nuo savivaldybių suskirstymo į dviejų rūšių savivaldybes pagal gyventojų skaičių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą".

Seimo nariai

1. Kęstutis Masiulis

2. Stasys Šedbaras

3. Dainius Kreivys

4. Kazys Starkevičius

5. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

6. Virginija Vingrienė

7. Monika Navickienė

8. Vytautas Kernagis

9. Laurynas Kasčiūnas

10. Arvydas Anušauskas

11. Andrius Navickas

12. Gintarė Skaistė

13. Eugenijus Gentvilas

14. Virgilijus Alekna

15. Simonas Gentvilas

16. Aušrinė Armonaitė

17. Arūnas Gelūnas

18. Ingrida Šimonytė

19. Mykolas Majauskas

20. Agnė Bilotaitė

21. Gintaras Steponavičius

22. Virgilijus Poderys

23. Raimundas Martinėlis

24. Juozas Imbrasas

25. Paulius Saudargas

26. Algimantas Salamakinas

27. Aurimas Gaidžiūnas

28. Dovilė Šakalienė

29. Rasa Budbergytė

30. Raminta Popovienė

31. Sergejus Jovaiša

32. Remigijus Žemaitaitis

Trisdešimt dviejų Lietuvos Respublikos Seimo narių parašus tvirtinu:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

Viktoras Pranckietis

2018-01-16