Prašymo Nr. 1B-27/2017

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖ

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius

Seimo narių grupės atstovas: Rimas Andrikis

Lietuvos Respublikos

Konstituciniam Teismui

2017 -12- 06 Nr. S-2017-10969

DĖL TEISĖS AKTŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMAMS

Ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatoms, ir

ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, taip pat Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsisakymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatoms, ir

ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m., pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. nuostatoms, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms.

I. Dėl teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 str. nustato, kad prašymą ištirti teisės akto atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija) Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau - Konstitucinis Teismas) turi teisę paduoti ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė.

2. Konstitucinis Teismas dėl teisės aktų tarpusavio suderinamumo formuoja nuoseklią poziciją. Konstitucijos 7 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, yra įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Šis pamatinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos viršenybę teisės aktų sistemoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas). Konstitucija apibūdinama kaip pagrindinis įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią įstatymų hierarchinėje sistemoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas yra neatsiejamai susijęs su konstituciniu teisinės valstybės principu - universaliu konstituciniu principu, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

3. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas), poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai), žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai) (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).

4. Kilus abejonėms, (1) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau - Elektros energetikos įstatymas) 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, (2) Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, taip pat Elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsisakymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, neprieštarauja teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatoms, o (3) Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m., neprieštarauja teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, teisinės valstybės principams, Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. nuostatoms, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. (toliau - Konkurencijos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - Šilumos ūkio įstatymas) 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms, teikiame šį prašymą ištirti nurodytų teisės aktų teisėtumą.

II. DĖL ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO 16 STR. 6 D. 1 P. PRIEŠTARAVIMO KONSTITUCIJAI

1. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvų

5. Lietuvos Respublikos Seimas 2000-07-20 priėmė Elektros energetikos įstatymą. Elektros energetikos įstatymo (aktualioje redakcijoje nuo 2017-07-17) 16 str. nustatyta, kad veikla elektros energetikos sektoriuje reguliuojama leidimais. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtintos leidimais reguliuojamos veiklos sąlygos ir bendrieji principai. Pagal šio įstatymo 16 str. 1 d. 2 p., leidimai išduodami plėtoti elektros energijos pajėgumus. Įstatyme numatyta galimybė pratęsti išduotų leidimų galiojimą.

6. Elektros energetikos įstatymas 16 str. 6 d. nustatyta: „Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus:

1) vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių - 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių;

2) vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.

7. Taigi, nustatomas reguliavimas, pagal kurį plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių leidimo galiojimas gali būti pratęsiamas, jei įrodoma, kad vėluojama atlikti suplanuotus darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, tačiau toks pratęsimas yra apribotas maksimaliu 6 mėnesių terminu.

8. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidimo galiojimo terminas pratęsiamas 6 mėnesių laikotarpiui (1) ir tuo atveju, kai atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ne ilgiau, kaip 6 mėnesius, ir (2) tuo atveju, kai atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ilgiau, kaip 6 mėnesius. Tai reiškia, kad nors valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių vėluojama atlikti numatytus darbus, tęsiasi skirtingą laiką, visais atvejais leidimo galiojimo terminas pratęsiamas tik 6 mėnesių laikotarpiui.

9. Pagal Elektros eneruetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytą teisini reguliavimą, kai išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančiu energijos ištekliu galiojimas visais atvejais pratęsiamas tik 6 mėnesiams, nors valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kuriu buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tesėsi ilgiau negu 6 mėnesius, ūkio subjektas atsiduria tokioje teisinėje padėtyje, kai ne dėl savo kaltės, o dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmu ar nenugalimos jėgos sukeltu aplinkybių, kurios tesėsi ilgiau negu 6 mėnesius, negali laiku įgyvendinti projekto, nes nurodyto 6 mėnesiu termino, kuriam yra pratęstas leidimo galiojimas, nepakanka suplanuotiems darbams atlikti. Pažymėtina, kad šis 6 mėnesių terminas nėra susietas su veiksmų, dėl kurių asmuo negalėjo laiku atlikti suplanuotų darbų, trukme ir apskritai šio termino trukmė nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais ar priežastimis, t. y. kodėl buvo nustatyti būtent 6 mėnesiai, o ne koks nors kitas ilgesnis ar trumpesnis pratęsimo terminas.

10. Svarbu nurodyti, kad praktikoje pasitaiko situacijos, kai aplinkybės, dėl kurių asmuo negali įgyvendinti projekto, t. y. valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai arba nenugalimos jėgos aplinkybės - gali trukti ilgiau nei 6 mėn. Pavyzdžiui, per kelerius metus trunkantį administracinės bylos nagrinėjimą baigiasi išduoto leidimo galiojimas, kai tuo tarpu remiantis Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. leidimo galiojimas gali būti pratęsiamas tik iki 6 mėn., neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, susijusias su objektyviu negalėjimu įgyvendinti projekto.

11. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 46 str. 1 d. nuostatai „Lietuvos ūkis grindžiamas <...> asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva", 46 str. 2 d. nuostatai „Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą", 46 str. 3 d. nuostatai „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautą bendrai tautos gerovei", 46 str. 4 d. nuostatai „Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę" ir Konstitucijos 5 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

2. Dėl Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, atitikties konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principams

12. Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija yra grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis principas yra itin talpus, susideda iš įvairių elementų, apima įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant.

13. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Dėl teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. <...> Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. <...> Pabrėžtina, kad gali susidaryti tokios faktinės situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktuose nustatytas sąlygas, pagal šiuos teisės aktus įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado lūkesčiai, kuriuos šis asmuo šių teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, taigi pagrįstai galėjo tikėtis, kad, jeigu jis paklus teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi". 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius". Be to, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai yra vieni iš pagrindinių Europos Bendrijos teisės principų (Atlanta prieš Europos Bendriją byla Nr. C-104/97 ir Di Leonardo ir Dilexport byla Nr. C-37/02 ir kt.), kuriais gali remtis kiekvienas ūkio subjektas, kuriam ES institucijos aktu suteikti pagrįsti lūkesčiai. Teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai reiškia tai, kad pagal galiojančius teisės aktus asmenų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti įgyvendinamos bei asmuo turės garantiją, kad ir toliau civilinių teisinių santykių reglamentavimas drastiškai nepasikeis.

14. 2015 m. birželio 16 d. nutarime Konstitucinis Teismas formuoja poziciją, kad „Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kurie yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai)".

15. Vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas. Konstitucinis Teismas 2016 m. vasario 17 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...> proporcingumo principas reiškia, jog įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose numatytos ir taikomos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo teises ribojančias priemones".

16. Neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas. Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...> teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant interesų priešpriešos".

17.Energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. sukuria tokį teisinį reguliavimą, kuris tiesiogiai susijęs su teisėtais leidimų turėtojų kaip ūkio subjektų lūkesčiais.

18. Minėta, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 16 str. veikla elektros energetikos sektoriuje reguliuojama leidimais. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtintos leidimais reguliuojamos veiklos sąlygos ir bendrieji principai. Pagal įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. leidimai išduodami plėtoti elektros energijos pajėgumus. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad „Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytais reikalavimais." Vyriausybė 2012-06-06 nutarimu Nr. 651 (Valstybės žinios, 2012-06-13, Nr. 66-3345) įgaliojimus tvirtinti Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisykles suteikė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisykles (jų naują redakciją) 2015-07-02 įsakymu patvirtino Lietuvos Respublikos energetikos ministras (TAR, 2015-07-03, Nr. 10743). Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklėse nustatyta, kad leidimai išduodami plėtoti elektros energijos pajėgumus (Taisyklių 5 punkto 5.2. papunktis), leidimus išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (Taisyklių 14.1. papunktis). Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui (Taisyklių 38 punktas). Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklėse numatyta galimybė pratęsti leidimų galiojimo terminą. Pagal Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių 39 punktą „Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus: 1) vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių - 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių; 2) vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų".

19. Taigi, pagal Elektros energetikos įstatymą ir jo pagrindu priimtas Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisykles asmuo, norintis užsiimti nurodyta ūkine veikla, t. y. elektros energijos pajėgumų plėtojimu, turi gauti valstybės institucijos leidimą tokiai veiklai. Pagal galiojančius teisės aktus gavęs nurodytą leidimą asmuo įgyja teisėtą lūkestį, kad (1) jo įgyta teisė užsiimti leidime nurodyta ūkine veikla, t. y. elektros energijos pajėgumų plėtojimo veikla, bus išlaikyta nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinama; (2) jo įgyta teisė užsiimti leidime nurodyta ūkine veikla bus išlaikyta ir tuo atveju, jeigu jis leidimo galiojimo laiku negalės atlikti numatytų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Svarbu nurodyti, jog galiojantis teisinis reglamentavimas, asmeniui gavusiam nurodytą leidimą, sudaro pagrindą pagrįstai tikėtis, kad tuo atveju, jeigu jis negalės atlikti numatytų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, valstybė reguliuos ūkinę veiklą taip, kad, išnykus nurodytoms aplinkybėms, jis turės realią galimybę toliau tęsti ūkinę veiklą ir baigti įgyvendinti projektą, nepatirdamas dėl to finansinių nuostolių ir kitų neigiamų pasekmių. Kitaip tariant, asmuo turi teisėtą lūkestį, kad leidimo galiojimo terminas bus pratęstas ne trumpesniam laikui, negu tas, kai dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių jis negalėjo įgyvendinti projekto.

20. Minėta, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimas visais atvejais pratęsiamas tik 6 mėnesiams, net tuo atveju, jeigu valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo ūkio subjektas, teisėtai gavęs leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, yra priverstas patekti į tokią teisinę padėtį, kai ne dėl savo kaltės, tačiau dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos sukeltų aplinkybių, kurios tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, jis negali laiku atlikti visų darbų, kadangi nurodyto 6 mėnesių termino, kuriam daugiausiai gali būti pratęstas leidimo galiojimas, nepakanka suplanuotiems darbams atlikti. Tokiu teisiniu reguliavimu paneigiamas ūkio subjekto teisėtas lūkestis, kad jo įgyta teisė užsiimti leidime nurodyta ūkine veikla, t. y. elektros energijos pajėgumų plėtojimo veikla, bus išlaikyta nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinama.

21. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, jog plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama įgyvendinti projektą, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Minėta, kad konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra neatsiejamas konstitucinio teisinės valstybės principo elementas. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytu teisiniu reguliavimu (nurodyta apimtimi) pažeidus konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, taip pat yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

22. Minėta, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama įgyvendinti projektą, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, kadangi varžo ūkio subjektą akivaizdžiai labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Nustatytas teisinis reglamentavimas paneigia bet kokias galimybes taikant asmens teisių ir laisvių apribojimus kiek įmanoma labiau atsižvelgti į individualią kiekvieno asmens situaciją ir į visas svarbias aplinkybes, kadangi, kaip minėta, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams neatsižvelgiant į tai, jog valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama įgyvendinti projektą, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius. Pažeidus konstitucinį proporcingumo principą, kartu pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

23. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama įgyvendinti atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, nedera su konstituciniu teisingumo principu, nes kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, pavyzdžiui, metus ar ilgiau, o leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams, asmuo ne dėl savo kaltės neturi realių galimybių per pratęstą leidimo galiojimo laiką, t. y. per 6 mėnesius įgyvendinti visų darbų, kuriuos jis būtų galėjęs įgyvendinti, jeigu valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės tęstųsi ne ilgiau negu 6 mėnesius. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytas teisinis reguliavimas (nurodyta apimtimi) neužtikrina visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, sukelia interesų priešpriešą, jis prieštarauja konstituciniam teisingumo principui. Pažeidus konstitucinį teisingumo principą, kartu pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

3. Dėl Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, atitikties Konstitucijos 46 str. 1 d. nuostatai „Lietuvos ūkis grindžiamas <...> asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva", 46 str. 2 d. nuostatai „Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą", 46 str. 3 d. nuostatai „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei", 46 str. 4 d. nuostatai įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę" ir Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui

24. Konstitucijos 46 str. nustatyta, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (1 d.), valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą (2 d.), valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (3 d.), įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (4 d.), valstybė gina vartotojo interesus (5 d.).

25. Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, „Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą - šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą yra pažeidžiamos ar sudaromos prielaidos pažeisti ir kitose šio straipsnio dalyse išdėstytas teisės normas." Konstitucinės vertybės, kuriomis grindžiamas šalies ūkis, yra glaudžiai susijusios su kitomis konstitucinėmis vertybėmis, inter alia konstituciniu teisinės valstybės principu.

26. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 46 str. 1 d. nuostata, kad Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, „<...> suponuoja inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkio subjektų lygiateisiškumą ir kt.; jos yra neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (2006 m. gegužės 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).

27. Konstitucijoje įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Tačiau, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokias esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima gristi ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis" (Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d, 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).

28. Konstitucijos 46 str. 4 d. nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Konstitucijos 46 str. 4 d. nuostata reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...>konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę" (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).

29. „Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei" (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2015 m. sausio 15 nutarimai).

30. Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos apribojimais ar draudimais. Kai asmuo dalyvauja ūkinėje veikloje, jam gali būti taikomi specialūs įstatymų nustatyti apribojimai. Tačiau, kaip savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, „<...> pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo" (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).

31 Konstitucijos 46 str. 3 d. įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant minėtą veiklą, derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, valstybė gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones, tačiau reguliuodama ūkinę veiklą, „<...> valstybė turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus" (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2011 m. sausio 6 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).

32. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikt suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, asmeniui sukuria tokią teisinę padėtį, kai asmuo ne dėl savo kaltės neturi realių galimybių per pratęstą leidimo galiojimo laiką, t. y. per 6 mėnesius, įgyvendinti visų numatytų darbų, kadangi valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius.

33. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas teigti, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytu teisiniu reguliavimu (nurodyta apimtimi) nepagrįstai ribojama asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė, kadangi tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos dirbtinės, objektyviais kriterijais nepagrįstos kliūtys subjektui patekti į elektros energijos rinką. Ūkio subjektui, kuris ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių neturi realios galimybės per pratęstą 6 mėnesių leidimo galiojimo terminą įgyvendinti visų numatytų darbų, kadangi valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, yra tiesiogiai ribojama galimybė vykdyti elektros gamybos ir tiekimo veiklą, kurią vykdyti numatyta teisė Elektros energetikos įstatyme. Atitinkamai, tokiu būdu yra iškreipiama sąžininga konkurencija, nors valstybės valdžios institucijos teisinėmis priemonėmis yra įpareigotos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nurodytu atveju teisinis reguliavimas neužtikrina, o sudaro pagrindą iškreipti sąžiningą konkurenciją, nepagrįstai ribojant ūkio subjekto patekimą į rinką.

34. Galiojančiu teisiniu reguliavimu ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams sudaromos nepalankios ūkininkavimo sąlygos, nepaisoma pareigos laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti bendros tautos gerovės. Tokiu teisiniu reguliavimu Valstybė nevykdo konstitucinės pareigos remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Nurodytu teisiniu reguliavimu prioritetas yra suteikiamas visuomenės interesams, priešpriešinant juos ūkio subjektų interesams, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad objektyviais kriterijais nėra pagrįstas draudimas pratęsti leidimo galiojimo terminą ilgiau nei 6 mėn. subjektams, kurie negali atlikti darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos sukeltų aplinkybių, kurios tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius. Toks ribojimas taip pat neatitinka aukščiau nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų sąlygų, kurių laikantis asmens teisių ir laisvių bei ūkinės veiklos laisvės ribojimas yra galimas, dėl ko pažeidžiamas reikalavimas reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

35. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. (nurodyta apimtimi) prieštarauja Konstitucijos 46 str. 1 d., kad Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, 46 str. 4 d. nuostatai, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, 46 str. 2 d. nuostatai, kad valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, Konstitucijos 46 str. 3 d. nuostatai, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

36. Konstitucijos 29 str. įtvirtintas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 22 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m, gruodžio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

37. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų, taigi, ir ūkio subjektų, lygiateisiškumas.

38. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

39. Aptariamu teisiniu reglamentavimu asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjektai, teisės aktų nustatyta tvarka gavę leidinius, yra traktuojami nevienodai, nors tarp jų nėra tokių objektyvių skirtumų, kurie pateisintų jų nevienodą traktavimą, o būtent, ūkio subjektai, kuriems leidimo galiojimo terminas pratęsiamas 6 mėnesių laikotarpiui, kai atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ne ilgiau, kaip 6 mėnesius, atsiduria akivaizdžiai geresnėje teisinėje padėtyje, nei tie ūkio subjektai, kuriems leidimo galiojimo terminas pratęsiamas tik 6 mėnesių laikotarpiui, kai atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ilgiau, kaip 6 mėnesius. Pratęsus leidimo galiojimo terminą 6 mėnesiams tiems subjektams, kurie atlikti suplanuotus darbus vėluoja dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ne ilgiau, kaip 6 mėnesius, ūkio subjektas turi galimybes per pratęstą leidimo galiojimo laiką atlikti tuos darbus, kurių jis negalėjo atlikti dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ne ilgiau, kaip 6 mėnesius. Tačiau pratęsus leidimo galiojimo terminą tik 6 mėnesiams tiems ūkio subjektams, kurie atlikti suplanuotus darbus vėluoja dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ilgiau, kaip 6 mėnesius, ūkio subjektas neturi realių galimybių per pratęstą leidimo galiojimo laiką, t. y. per 6 mėnesius, įgyvendinti visų numatytų darbų, nes valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius.

40. Atsižvelgiant į nurodytą aptariamu teisiniu reglamentavimu įtvirtintą ūkio subjektų, kuriems skirta Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. norma, skirtingą traktavimą, yra pagrindas teigti, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį leidimo galiojimo terminas pratęsiamas 6 mėnesių laikotarpiui visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kad valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių vėluojama atlikti numatytus darbus, tęsiasi skirtingą laiką, diskriminuoja ūkio subjektus, kurie vėluoja atlikti suplanuotus darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios tęsiasi ilgiau, kaip 6 mėnesius. Toks skirtingas nurodytų ūkio subjektų traktavimas nėra pateistas jokiais objektyviai kriterijais, dėl ko laikytinas pažeidžiančiu konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

41. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).

42. Minėta, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį leidimo galiojimo terminas pratęsiamas 6 mėnesių laikotarpiui visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kad valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių vėluojama atlikti numatytus darbus, tęsiasi skirtingą laiką. Taigi, ūkio subjektams, esantiems akivaizdžiai skirtingose teisinėse situacijose, numatytas ir taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas nagrinėjamu atveju reikalauja numatyti skirtingą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą, kuris visiems ūkio subjektams užtikrintų vienodas galimybes pabaigti vykdyti išduotame leidime numatytus elektros energijos pajėgumų plėtojimo darbus, jeigu projektas nebuvo įgyvendintas numatytu laiku dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. turėtų būti nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas, leidžiantis inter alia pratęsti leidimų galiojimą ilgesniam negu 6 mėnesių terminui, jeigu valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti numatytus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius. Nesant numatyto objektyviai pagrįsto diferencijuoto teisinio reguliavimo, Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. laikytinas pažeidžiančiu konstitucinio lygiateisiškumo principą.

4. Dėl Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, atitikties Konstitucijos 5 str. 2 d.

43. Konstitucijos 5 str. 2 d. nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Pabrėžtina, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. Tai - esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai). Ši konstitucinė nuostata reiškia, kad Seimas, leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, negali viršyti įgaliojimų, kuriuos jam suteikia Konstitucija, negali pažeisti Konstitucijos normų ir principų. Konstitucijos 5 str. 2 d. nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija, yra pažeidžiama, jeigu įstatymų leidėjas įstatymu ar kitu teisės aktu nustato tokį teisinį reguliavimą, kuriuo pažeidžiama Konstitucija.

44. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbu, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 str. įtvirtintam visų asmenų, taigi, ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principui. Yra pagrindas teigti, kad nurodytas teisinis reguliavimas taip pat prieštarauja Konstitucijos 46 str. 1 d. nuostatai, kad Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, 46 str. 2 d. nuostatai, kad valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, 46 str. 3 d. nuostatai, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, 46 str. 4 d. nuostatai, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstatavus, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. (nurodyta apimtimi) prieštarauja minėtiems Konstitucijos principams ir straipsniams (jų dalims), yra pagrindas manyti, kad nurodytu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 5 str. 2 d. nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

III. DĖL ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO 16 STR. 7 D. IR 16 STR. 24 D. 2 P. PRIEŠTARAVIMO KONSTITUCIJAI

1. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvų

45. Leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus galiojimo termino pratęsimą taip pat reglamentuoja Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d., kuri numato, kad: „Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų taikymo ir įvertinimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis".

46. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. numatytas reglamentavimas reiškia, kad asmuo, siekiantis pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, privalo pateikti dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

47. Leidimo galiojimo termino pratęsimui taip pat aktualus Elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p., numatantis, kad: Atsisakymai išduoti leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ir pratęsti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų leidimų galiojimo terminą:

1) negali būti grindžiami kitaip, negu neatitikimu šio įstatymo reikalavimams;

2) pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš leidimui išduoti ar pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.“

48. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. numatytas reglamentavimas reiškia, kad atsisakymo pratęsti leidimo galiojimo terminą pagrindu laikytinas dokumentų, reikalingų pratęsti leidimo galiojimo terminą, nepateikimas. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p., numatytas reguliavimas reikalauja, kad asmuo, siekiantis pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, privalo pateikti dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, o šių dokumentų nepateikimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti pratęsti leidimo galiojimo terminą. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. nenumato jokių išimčių, kai asmuo, siekiantis pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali nepateikti dokumentų, būtinų leidimo galiojimo termino pratęsimui dėl nuo to asmens nepriklausančių aplinkybių, tokių kaip valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybės.

49. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančiu energijos ištekliu, leidimo galiojimo terminas gali būti nepratęstas asmeniui, kuris nors ir negalėjo atlikti suplanuotų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmu ar nenugalimos jėgos aplinkybių, tačiau jis negalėjo pateikti tas aplinkybes patvirtinančių dokumentų būtent dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Gali susidaryti situacija, kai asmuo, negalėdamas atlikti suplanuotų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neįgyja teisės prasitęsti leidimo galiojimo termino, kadangi negali pateikti tai pagrindžiančių dokumentų ir įrodymų, būtent dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

50. Pavyzdžiui, asmuo, negalėjęs atlikti elektrinės statybos darbų būtent dėl valstybės veiksmų, neturi teisės reikalauti, kad jam dėl valstybės veiksmų pasibaigęs leidimo galiojimo terminas būtų pratęstas, kadangi neturi galimybės pateikti leidimo galiojimo pratęsimui reikalaujamo dokumento, kadangi pastarojo dokumento asmuo negali gauti dėl neteisėtų valstybės veiksmų, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai atsisakoma ar delsimas išduoti tą dokumentą ir dėl jo išdavimo asmuo priverstas kreiptis į teismą. Tačiau Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. nenumatyta jokių išimčių dėl dokumentų pateikimo, t. y. asmuo, siekiantis pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, privalo pateikti dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, net ir tuo atveju, jeigu tų dokumentų jis negali pateikti dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. numatytas reguliavimas suteikia teisę be jokių išimčių atsisakyti pratęsti leidimo galiojimo terminą, jeigu nepateikiami dokumentai, pagrindžiantys, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, net ir tuo atveju, jeigu tų dokumentų jis negali pateikti dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

51. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, taip pat Elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsisakymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą terminą pateikimai ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, prieštarauja teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatoms.

2. Dėl Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, taip pat Elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsisakymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, atitikties teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatoms

52. Kaip buvo nurodyta, Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. sukuria tokį teisinį reguliavimą, kuris tiesiogiai susijęs su teisėtais leidimų turėtojų kaip ūkio subjektų lūkesčiais. Gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus asmuo įgyja teisėtą lūkestį pagrįstai tikėtis, kad tuo atveju, jeigu asmuo negalės atlikti suplanuotų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, valstybė reguliuos ūkinę veiklą taip, kad, išnykus nurodytoms aplinkybėms, jis turės realią galimybę toliau tęsti ūkinę veiklą ir baigti įgyvendinti projektą, nepatirdamas dėl to finansinių nuostolių ir kitų neigiamų pasekmių. Atitinkamai asmuo, gavęs leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad leidimo galiojimo terminas jam bus pratęstas tuo atveju, jeigu jis negalėjo atlikti suplanuotų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

53. Tačiau Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. paneigia asmens teisėtą lūkestį, kadangi vadovaujantis nurodytu reguliavimu, leidimo galiojimo terminą gali būti atsisakyta pratęsti net ir tuo atveju, jeigu asmuo negali pateikti bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

54. Kaip minėta, vadovaujantis nurodytų teisiniu reguliavimu, asmeniui gali būti atsisakyta pratęsti leidimo galiojimo terminą, jeigu jis nepateiks dokumentų ar duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės veiksmų ir suplanuotų darbų vėlavimo, neatsižvelgiant į tai, kad jis, objektyviai vertinant, negalėjo šių dokumentų pateikti dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, pavyzdžiui, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakant išduoti tuos dokumentus, o asmuo dėl jų išdavimo turėtų kreiptis į teismą, kas atitinkamai užtruktų ne vienerius metus. Tad asmeniui būtų atsisakyta pratęsti leidimo galiojimo terminą, net jeigu jis negalėjo atlikti suplanuotų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

55. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p., ta apimtimi, kuria reikalaujama pateikti dokumentus ir įrodymus, pagrindžiančius priežastinį ryšį tarp valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir suplanuotų darbų vėlavimo ir suteikia pagrindą atsisakyti pratęsti leidimo galiojimo terminą nepateiktus šių dokumentų net ir tais atvejais, kai asmuo negali jų pateikti dėl valstybės ar savivaldybės veiksmų, prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui.

56. Minėtu teisiniu reguliavimu pažeidus konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą taip pat yra pažeidžiamas neatsiejamas konstitucinis teisinės valstybės principas, o būtent pažeidžiamas konstitucinis proporcingumo principas, kadangi asmuo yra varžomas labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Nustatytas teisinis reglamentavimas paneigia bet kokias galimybes taikant asmens teisių ir laisvių apribojimus kiek įmanoma labiau atsižvelgti į individualią kiekvieno asmens situaciją ir į visas svarbias aplinkybes, t. y. dėl kurių asmuo negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir vėlavimo atlikti suplanuotus darbus, kadangi Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. nenumato jokių išimčių dėl dokumentų nepateikimo.

57. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. nustatytas teisinis reguliavimas (nurodyta apimtimi) neužtikrina visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, sukelia interesų priešpriešą, jis prieštarauja konstituciniam teisingumo principui. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, gali susidaryti situacija, kai asmuo, negalėdamas atlikti suplanuotų darbų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neįgyja teisės prasitęsti leidimo galiojimo termino, kadangi negali pateikti tai pagrindžiančių dokumentų ir įrodymų, būtent dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

58. Be to, Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. nustatytu teisiniu reguliavimu (nurodyta apimtimi) yra pažeidžiamos Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatos.

59. Asmuo, ne dėl savo kaltės nespėjęs atlikti suplanuotų darbų, neturi galimybių prasitęsti leidimo galiojimo termino, kadangi jis dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių, kad jis negalėjo atlikti suplanuotų darbų dėl būtent valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Tokiu būdu nepagrįstai ribojama asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė, kadangi tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos dirbtinės, objektyviais kriterijais nepagrįstos kliūtys ūkio subjektams patekti į elektros energijos rinką. Ūkio subjektui, kuris ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių neturi realios galimybės pateikti prašomų dokumentų ir prasitęsti leidimo galiojimo terminą, yra tiesiogiai ribojama galimybė vykdyti elektros gamybos ir tiekimo veiklą, kurią vykdyti numatyta teisė Elektros energetikos įstatyme. Atitinkamai, tokiu būdu yra iškreipiama sąžininga konkurencija, nors valstybės valdžios institucijos teisinėmis priemonėmis yra įpareigotos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Nurodytu atveju teisinis reguliavimas neužtikrina, o sudaro pagrindą iškreipti sąžiningą konkurenciją, nepagrįstai ribojant ūkio subjekto patekimą į rinką.

60. Nurodytu teisiniu reguliavimu subjektų teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams sudaromos nepalankios ūkininkavimo sąlygos, nepaisoma pareigos laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti bendros tautos gerovės. Tokiu teisiniu reguliavimu valstybė nevykdo konstitucinės pareigos remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Nurodytu teisiniu reguliavimu prioritetas yra suteikiamas visuomenės interesams, priešpriešinant juos ūkio subjekto interesams, dėl ko pažeidžiamas reikalavimas reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

61. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 n. nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumas.

62. Aptariamu teisiniu reglamentavimu asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjektai, teisės aktų nustatyta tvarka siekiantys pratęsti jiems išduoto leidimo galiojimo terminą, yra traktuojami nevienodai, nors tarp jų nėra tokių objektyvių skirtumų, kurie pateisintų jų nevienodą traktavimą. O būtent, subjektai, kurie vėluoja atlikti darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių bei gali pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, atsiduria akivaizdžiai geresnėje teisinėje padėtyje, nei tie ūkio subjektai, kurie vėluoja atlikti darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, tačiau dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių negali pateikti tai pagrindžiančių dokumentų, kadangi pastariesiems nepratęsus leidimo galiojimo termino, jie neteks teisės vykdyti veiklos, kuriai buvo išduotas leidimas. Toks skirtingas nurodytų subjektų traktavimas nėra pateisintas jokiais objektyviai kriterijais, dėl ko laikytinas pažeidžiančiu konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

63. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį atsisakoma pratęsti leidimo galiojimo terminą visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kad subjektas negalėjo pateikti priežastinį ryšį tarp valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir vėlavimo atlikti darbus pagrindžiančių dokumentų, net tais atvejai, kai šių dokumentų pateikimas negalimas dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, patvirtina, kad subjektams, esantiems akivaizdžiai skirtingose teisinėse situacijose, numatytas ir taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Kaip minėta, konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas nagrinėjamu atveju reikalauja numatyti skirtingą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą, kuris visiems ūkio subjektams užtikrintų vienodas galimybes pabaigti vykdyti išduotame leidime numatytus elektros energijos pajėgumų plėtojimo darbus, jeigu projektas nebuvo įgyvendintas numatytu laiku dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Tad, Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 216 str. 24 d. 2 p. turėtų būti nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas, leidžiantis inter alia pratęsti leidimų galiojimą asmenims, kurie vėluoja atlikti darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, tačiau dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių negali pateikti tai pagrindžiančių dokumentų. Nesant objektyviai pagrįsto diferencijuoto teisino reguliavimo, Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. laikytini pažeidžiančiais konstitucinio lygiateisiškumo principą.

64. Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. nurodyta apimtimi prieštarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., įtvirtinančiam, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

65. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pateiktą Konstitucijos 5 str. 2 d. aiškinimą, o būtent, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija bei jog ši nuostata yra pažeidžiama, jeigu įstatymų leidėjas įstatymu ar kitu teisės aktu nustato tokį teisinį reguliavimą, kuriuo pažeidžiama Konstitucija, tai sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju nurodytu teisiniu reglamentavimu minėta Konstitucijos nuostata yra pažeidžiama. Aukščiau nurodyti Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ir 16 str. 24 d. 2 p. nuostatų galimi prieštaravimai Konstitucijai (konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 str., Konstitucijos 46 str. 1 d. - 4 d. nuostatoms) sudaro pagrindą manyti, kad nurodytu teisiniu reguliavimu taip pat yra pažeidžiama Konstitucijos 5 str. 2 d. nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

IV. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015-03-18 NUTARIMU NR. 284 „DĖL NACIONALINĖS ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS 2015-2021 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTOS NACIONALINĖS ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS 2015-2021 METŲ PROGRAMOS 1 PRIEDO R-1-3 P. (AKTUALI REDAKCIJA NUO 2016-10-11) TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA MAKSIMALI LEIDŽIAMA INSTALIUOTA ŠILUMINĖ GALIA REGULIUOJAMIEMS ŠILUMOS GAMINTOJAMS IKI 2021 M., PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

1. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvų

66. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 18 d. ir 7 str. 1 d. (aktuali redakcija nuo 2017-07-01) numato Vyriausybei teisę tvirtinti nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą ir reguliuoti Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo tvarkymą. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 18 d. apibrėžia nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą kaip Vyriausybės tvirtinamą nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentą, kuriuo, atsižvelgiant į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, yra nustatomos ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) bei šilumos perdavimo plėtros ir modernizavimo kryptys bei įgyvendinimo priemonės valstybės teritorijoje. Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau - Energetikos ministerija), atlikusi didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybių vertinimą ir atsižvelgdama į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje inter alia nustatomi šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo priemonės bei techniniai sprendiniai, įskaitant reikalavimus dėl alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo bei jų proporcijų, šilumos įrenginių galių ir jų įrengimo terminų bei nuostolių lygio šilumos perdavimo tinkluose; o taip pat optimalus energijos ar kuro rūšių panaudojimo šilumos ar elektros energijos gamybai bei bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai) plėtros modelis, šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir potencialas atskirose savivaldybėse.

67. Vyriausybė, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 18 d. ir 7 str. 1 d. bei atsižvelgdama į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo", 2015-03-18 priėmė nutarimą Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" (TAR, 2015-03-26, Nr. 4339; TAR, 2016-04-27, Nr. 10532; TAR, 2016-10-10, Nr. 24872) (toliau - Programa). Šio nutarimo 33 punktas nustatė, kad programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir jų reikšmės pateikiamos 1 priede. Siekiant racionaliai planuoti šilumos ūkio plėtrą ir užtikrinti pagrįstą konkurenciją tarp šilumos gamintojų, Programos 1 priedo rodiklio R-1-3 vertinimo kriterijus nustato maksimalias reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į konkretaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtąsias šilumines galias 2015, 2017 ir 2021 metais. Programos 1 priedo rodiklio R-1-3 vertinimo kriterijaus reikšmių pasiekimas yra vertinamas atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo 10 str. 3-4 d. numatytus šilumos gamintojų pripažinimo reguliuojamais sąlygas ir atvejus, kurie siejami su šilumos gamintojui suteikiama ES struktūrine parama, kitokios valstybės paramos šaltiniais (parama, subsidija, dotacija, fiksuotas elektros supirkimo tarifas ir kt.), taip pat gamintojo užimama rinkos dalimi konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje.

68. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškė, kad 2015-03-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 284 patvirtintos Programos pagrindu reguliuojami šilumos gamintojai galėjo įgyti teisinį lūkestį, kad Vilniaus mieste 2021 metais kogeneracinių pajėgumų šiluminių galių poreikis sudarys 400 MW.

69. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kad ir kiti valstybės institucijų priimti sprendimai reguliuojamiems šilumos gamintojams galėjo sukelti teisinius lūkesčius dėl galimybės statyti kogeneracines jėgaines. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-06-20 priėmė nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000kW, laimėtojų patvirtinimo". Minėtu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu buvo nuspręsta patvirtinti skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000kW, laimėtojus. Taigi, ūkio subjektai, pripažinti atitinkamo aukciono laimėtojais, turėjo pagrindo teisėtai tikėtis, kad jie inter alia galės statyti naujas šilumos jėgaines arba plėsti turimus šilumos gamybos pajėgumus.

70. Vyriausybė 2016-04-20 priėmė nutarimą Nr. 396 „Dėl Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" pakeitimo (TAR, 2016-04-27, Nr. 10532). Šiuo nutarimu Vyriausybė inter alia nutarė: „pakeisti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo".

71. Minėto Vyriausybės 2016-04-20 nutarimo Nr. 396 1 punktu buvo inter alia pakeista 2015-03-15 nutarimo Nr. 284 1 priedo pastraipos Nr. R-1-3 vertinimo kriterijaus reikšmė - Vilniaus mieste įrengtųjų šiluminių galių 2021 metais reikšmę suvienodinant su 2017 metų reikšme, t. y. nustatant 2021 m. kriterijaus reikšmę 319 MW, vietoje buvusios 400 MW.

72. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad Vyriausybė 2016-04-20 nutarimu Nr. 396 atsisakė ankstesniu, t. y. 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 nustatytų Vyriausybės įsipareigojimų nuo 2017 metų didinti Vilniaus mieste esančių reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtąsias šilumines galias. Taigi, Vilniaus mieste esančių reguliuojamų šilumos gamintojų įrengtoms šiluminėms galioms pasiekus 319 MW, naujiems reguliuojamiems šilumos gamintojams nebus suteikiamos galimybės statyti naujas šilumos jėgaines arba plėsti turimus gamybos pajėgumus. Tokie Programoje įtvirtinti apribojimai reiškia, kad nauji gamintojai, naudojantys atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, nebegali patekti į energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių rinką tuo atveju, kai pasiekiama tokia instaliuota šiluminė galia, kuri numatyta Programoje. Pažymėtina, jog dėl tos priežasties nauji gamintojai, naudojantys atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, priėmus Programą faktiškai nebegali patekti į energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių rinką, kadangi Programoje nustatytas instaliuotos suminės galios limitas Programos priėmimo metu jau buvo ar yra beveik pasiektas.

73. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m., prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms.

2. Dėl Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, atitikties konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, teisinės valstybės principams, taip pat atitikties Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d.

74. Minėta, kad Konstitucijos 46 str. 1 d. įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkio subjektų lygiateisiškumą ir kt.; jos yra neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Taip pat minėta, kad Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtinta konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).

75. Vyriausybė, priimdama 2016-04-20 nutarimą Nr. 396 privalėjo įvertinti ar nustatytas teisinis reguliavimas gali turėti įtakos ūkio subjektų galimybėms įeiti į rinką, joje išlikti ar iš jos išeiti. Teisės aktui ribojant ūkio subjektų skaičių ir (arba) įvairovę, kyla grėsmė, jog jis darys neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje. Vyriausybė, reglamentuodama ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad priimtais poįstatyminiais teisės aktais nebus nepagrįstai daromos papildomos kliūtys toje rinkoje veikiantiems subjektams. Efektyvią konkurenciją rinkoje skatina aktyvi konkurencija tarp atskirų ūkio subjektų, o taip pat didesnis konkurentų skaičius. Aktyvi konkurencija tarp šilumos rinkoje veikiančių ūkio subjektų lemia geresnes kainas vartotojams. Taigi, Vyriausybė turėtų nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo šilumos gamintojai būtų skatinami aktyviai konkuruoti tarpusavyje, efektyviai gaminti šilumą ir siekti vartotojų palankumo mažesnėmis kainomis.

76. Įėjimo į rinką kliūtys laikytinos veiksniais, neleidžiančiais ūkio subjektams patekti į rinką arba plėstis joje. Teisės aktais nustatytos įėjimo į rinką kliūtys pripažįstamos absoliučiomis kliūtimis arba absoliučiu ūkio subjekto pranašumu. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad Vyriausybė poįstatyminiu teisės aktu sukūrė absoliučias kliūtis naujiems reguliuojamiems šilumos gamintojams patekti į šilumos gamybos rinką Vilniaus mieste. Vyriausybės priimtas sprendimas nuo 2017 metų atsisakyti didinti Vilniaus mieste įrengtųjų šiluminių galių 2021 metais reikšmę suvienodinant su 2017 metų reikšme (319 MW, vietoj 2021 m. planuotos 400 MW) apriboja reguliuojamųjų šilumos gamintojų ūkinės veiklos laisvę šilumos rinkoje.

77. Pažymėtina, kad Energetikos ministerija Vyriausybei 2016-04-25 kartu su Vyriausybės 2016-04-20 nutarimo Nr. 396 projektu teikė lydraštį, kuriame inter alia nurodė, kad net ir pasiekus pakoreguotas Programos 1 priedo strateginio tikslo rodiklio R-1-3 kriterijaus vertinimo reikšmes, Vilniaus mieste nėra užkertamos ar ribojamos galimybės pradėti vykdyti veiklą naujiems nepriklausomiems nereguliuojamiems šilumos gamintojams, kadangi nereguliuojamų gamintojų šiluminės galios nėra įtrauktos į Programos 1 priedo strateginio tikslo rodiklio R-1-3 vertinimo kriterijaus reikšmes (maksimalias šilumines galias). Taigi, tokiu būdu Energetikos ministerija pripažino, kad Vyriausybės 2016-04-25 nutarimu iš esmės buvo apribotos reguliuojamų šilumos gamintojų galimybės vykdyti veiklą ir sukurtos įėjimo į rinką kliūtys.

78. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai). Taip pat minėta, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). „Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises” (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai).

79. Vyriausybės 2015-03-18 nutarimo Nr. 284 pagrindu tam tikri reguliuojami šilumos gamintojai įgijo teisinį lūkestį, kad Vilniaus mieste 2021 metais kogeneracinių pajėgumų šiluminių galių poreikis sudarys 400 MW. Taip pat tam tikri reguliuojami šilumos gamintojai galėjo imtis veiksmų įgyvendindami kogeneracinių jėgainių plėtrą ir patirti laiko bei finansinių sąnaudų. Taip pat minėta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-06-20 priėmė nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000kW, laimėtojų patvirtinimo", kuriuo nuspręsta patvirtinti skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000kW, laimėtojus. Tad, ūkio subjektai, pripažinti atitinkamo aukciono laimėtojais, įgijo teisinį lūkestį, kad jie inter alia galės statyti naujas šilumos jėgaines arba plėsti turimus šilumos gamybos pajėgumus. Tačiau, kaip pat minėta, kad Vyriausybė 2016-04-20 nutarimu Nr. 396 atsisakė ankstesniu Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 nustatytų Vyriausybės įsipareigojimų nuo 2017 metų didinti Vilniaus mieste esančių reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtąsias šilumines galias. Tokiu būdu, esmingai pakeitus teisinį reglamentavimą, kuris sukėlė ūkio subjektams neigiamus padarinius (naujiems reguliuojamiems šilumos gamintojams nebus suteikta galimybė statyti naujas šilumos jėgaines arba plėsti turimus gamybos pajėgumus), tačiau nenustačius jokio pereinamojo teisinio reglamentavimo, buvo pažeisti ūkio subjektų teisėti lūkesčiai.

80. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad Vyriausybė 2016-04-20 nutarimu Nr. 396, apribodama reguliuojamų šilumos gamintojų galimybes statyti naujas šilumos jėgaines ir/arba plėsti turimus gamybos pajėgumus, pažeidė reguliuojamų šilumos gamintojų, kurie remdamiesi Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 ėmėsi praktinių veiksmų įgyvendindami kogeneracinių jėgainių plėtrą, teisėtą lūkestį, kad Vilniaus mieste 2021 metais kogeneracinių pajėgumų šiluminių galių poreikis sudarys 400 MW. Taip pat Vyriausybės 2016-04-20 nutarimu Nr. 396 buvo pažeisti teisėti lūkesčiai tų šilumos gamintojų, kurie buvo laimėję Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 priimtu nutarimu Nr. O3-238 patvirtintą kvotų paskirstymo aukcioną.

81. Vyriausybė 2016-04-20 nutarimu Nr. 396 apribodama reguliuojamų šilumos gamintojų galimybes statyti naujas šilumos jėgaines ir/arba plėsti turimus gamybos pajėgumus turėjo įvertinti, ar atskiri šilumos gamintojai ėmėsi praktinių žingsnių įgyvendindami kogeneracinių jėgainių statybas, apskaičiuoti atskiruose miestuose reikalingas šilumos galias remdamasi patvirtintomis aiškiomis ir poreikiu pagrįstomis metodikomis, taip pat numatyti kompensacijų išmokėjimus galimai nukentėjusiems reguliuojamiems šilumos gamintojams arba nustatyti kitą pereinamąjį teisinį reglamentavimą. Tad, Vyriausybė 2016-04-20 nutarimu Nr. 396 taip pat pažeidė ir konstitucinį teisinio saugumo principą, kadangi, nustatydama reguliuojamiems šilumos gamintojams kliūtis įeiti į rinką, nenumatė galimybės gauti kompensacijos ir nenustatė jokio kito pereinamojo teisinio reglamentavimo tiems reguliuojamiems šilumos gamintojams, kurie jau ėmėsi praktinių žingsnių įgyvendindami kogeneracinių jėgainių statybas ir kurie buvo laimėję kvotų paskirstymo aukcioną.

82. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vyriausybės 2015-03-18 nutarimas Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatoms, o taip pat konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, diskriminavimo draudimo ir teisinės valstybės principams.

3. Dėl Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatoms

83. Vyriausybė, priimdama poįstatyminį teisės aktą, kuriuo nustatoma maksimali leidžiama instaliuoti šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams, privalo inter alia užtikrinti, kad atitinkamas teisės aktas nepažeistų Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės, kurią įstatymo lygmenyje atspindi ir yra skirtas ją užtikrinti Konkurencijos įstatymo (Valstybės žinios, 1999-04-02, Nr. 30-856) 4 str.

84. Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o be to, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar ją grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Konstitucijos 46 str. ir Konkurencijos įstatymo 4 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas taikytinas sistemiškai.

85. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad „<...> pagal Konstituciją Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų ir, vykdydama vienus įstatymus, negali pažeisti kitų; Vyriausybės teisės aktuose - poįstatyminiuose teisės aktuose - negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui - ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams" (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. kovo 5 d., 2006 m. gegužės 21 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).

86. Be to, Konstitucinis Teismas nurodo, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeisti ne tik konstitucinis teisinės valstybės principas bei Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, bet ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija; taip pat galėtų būti pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas " (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).

87. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką, laikomasi požiūrio, kad Vyriausybės diskrecija nustatyti maksimalią leidžiamą instaliuotą šiluminę galią yra ribojama reikalavimu atsižvelgti inter alia į Konstitucijos 46 str. bei Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatas ir užtikrinti, kad Vyriausybės poįstatyminiai aktai nepažeistų sąžiningos konkurencijos imperatyvo.

88. Konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų skaičius, o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientų poreikių patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jog paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kainą. Nekonkurencingu būdu parinktų įmonių teikiamų paslaugų kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad neužtikrinus tinkamų konkurencijos sąlygų varžytis dėl teisės teikti šilumos energiją reguliuojamiems šilumos gamintojams, konkurencija šilumos gamintojų rinkoje Vilniaus mieste galėtų būti žymiai apribota, nukentėtų vartotojai ir viešasis interesas.

89. Konkurencijos tarybos Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairių 9.1 punkte nurodyta, kad „sprendimų rengėjai turi įvertinti, ar sprendimas turės ar gali turėti įtakos ūkio subjektų galimybėms įeiti į rinką, joje išlikti ar iš jos išeiti. Jei sprendimas riboja ūkio subjektų skaičių ir (arba) įvairovę, kyla grėsmė, jog jis darys neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje”. Be to, šių gairių 9.3.3 punkte nurodyta, kad „reglamentuojant ūkinę veiklą (ypač, kai teisės aktas numato sprendimo rengėjui diskreciją tam tikru klausimu), sprendimo rengėjai turi užtikrinti, kad jų priimtais sprendimais nebus nepagrįstai sudaromos papildomos kliūtys toje rinkoje veikiantiems subjektams. Pavyzdžiui, nebus nustatyti tokie ūkinei veiklai vykdyti privalomi reikalavimai, kurie nebūtinai susiję su vykdoma veikla, bet jų nesilaikymas sukuria absoliučias kliūtis tęsti veiklą atitinkamoje rinkoje ar į ją patekti".

90. Programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m. daromas neigiamas poveikis konkurencijai, kadangi tokiu būdu Vyriausybė 2016-04-20 nutarimu Nr. 396 apribojo reguliuojamų šilumos gamintojų galimybes statyti naujas šilumos jėgaines ir/arba plėsti turimus gamybos pajėgumus, kadangi reguliuojami šilumos gamintojai, kurie turėjo teisėtą lūkestį, kad Vilniaus mieste 2021 metais kogeneracinių pajėgumų šiluminių galių poreikis sudarys 400 MW. Taigi, Programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m., esamiems rinkos dalyviams sudaro kliūtis plėstis ir efektyviau konkuruoti su kitais šilumos gamintojais. Nagrinėjamu atveju esama pagrindo manyti, kad Vyriausybė poįstatyminiu teisės aktu sukūrė absoliučias kliūtis naujiems reguliuojamiems šilumos gamintojams patekti į šilumos tiekimo rinką Vilniaus mieste, todėl toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo 4 str.

91. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vyriausybės 2015-03-18 nutarimas Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatoms.

4. Dėl Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, atitikties Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms

92. Minėta, kad Šilumos ūkio įstatymas 2 str. 17 d. ir 7 str. 1 d. (Valstybės žinios, 2003-05-28, Nr. 51-2254) (aktuali redakcija nuo 2017-07-01) numato Vyriausybei teisę tvirtinti nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą ir sureguliuoti Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo tvarkos klausimą. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „<...> vien tai, ar įstatyme buvo nustatytas pavedimas Vyriausybei papildomai sureguliuoti kurį nors įstatymo įgyvendinimo tvarkos klausimą, ar tokio pavedimo įstatyme nebuvo nustatyta, negalima spręsti, ar Vyriausybės priimtas poįstatyminis aktas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, ar jiems neprieštarauja; kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas Vyriausybės priimto poįstatyminio akto ir įstatymų, kuriems vykdyti šis poįstatyminis aktas buvo priimtas, normų turinio santykis” (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas).

93. Šilumos ūkio įstatymo 1 str. nustato įstatymo paskirtį ir tikslus. Šio teisės akto 1 str. 2 d. 2 p. kaip vienas pagrindinių įstatymo tikslų nurodytas pagrįstos konkurencijos šilumos ūkyje įteisinimas. Be to, Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d. nustato, kad šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. Šilumos ūkio įstatymas expresis verbis nustato Vyriausybei pareigą priimant poįstatyminius teisės aktus siekti konkurencijos šilumos ūkyje įteisinimo. Taip pat Šilumos ūkio įstatymas draudžia Vyriausybei nustatyti teisinį reguliavimą, kuris galėtų inter alia iškreipti sąžiningą konkurenciją tarp šilumos ūkyje veikiančių subjektų.

94. Minėta, kad Vyriausybės priimtas sprendimas atsisakyti nuo 2017 metų didinti Vilniaus mieste įrengtųjų šiluminių galių 2021 metais reikšmę suvienodinant su 2017 metų reikšme (t. y. vietoje buvusios 400 MW reikšmės, nusprendus taikyti 319 MW reikšmę), galimai apriboja reguliuojamųjų šilumos gamintojų ūkinės veiklos laisvę šilumos rinkoje ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos imperatyvą įtvirtintą Konstitucijos 46 str. 4 d., o taip pat konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principus. Taip pat minėta, kad Vyriausybė apribodama reguliuojamų šilumos gamintojų ūkinės veiklos laisvę nenustatė aiškių ir skaidrių kriterijų.

95. Nustačius, kad Vyriausybės nutarimas galėjo pažeisti Konstitucijos 46 str. 4 d. ir Konkurencijos įstatymo 4 str. įtvirtintą pareigą užtikrinti sąžiningą konkurenciją, taip pat konstatuotina, kad Vyriausybės nutarime nustatytas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Šilumos ūkio įstatymo 1 str. nustatyto imperatyvo įteisinti pagrįstą konkurenciją šilumos ūkyje ir Šilumos ūkio 2 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, kad šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija.

96. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Vyriausybės 2015-03-18 nutarimas Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 metų, galimai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms.

V. PRAŠYMAS

Remdamiesi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti:

1) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išduoto leidimo galiojimas pratęsiamas tik 6 mėnesiams ir tais atvejais, kai valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos sukeltos aplinkybės, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, tęsėsi ilgiau negu 6 mėnesius, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatoms?

2) ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, taip pat Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 24 d. 2 p. ta apimtimi, kuria numatoma, kad atsisakymai pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų ir tais atvejais, kai asmuo negali pateikti šių dokumentų dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti suplanuotus darbus, , pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1-4 d. nuostatoms?

3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo" patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos 1 priedo R-1-3 p. (aktuali redakcija nuo 2016-10-11) ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali leidžiama instaliuota šiluminė galia reguliuojamiems šilumos gamintojams iki 2021 m., pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo, teisinio saugumo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 2 d. nuostatoms?

PRIDEDAMA:

1) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (PRIIMTAS 2000-07-20 IDENTIFIKACINIS KODAS: 1001010ISTAIII-1881; NR. VIII-1881; NAUJA ĮSTATYMO REDAKCIJA NUO 2012-02-07 NR. XI-1919, i. k. 1121010ISTA0XI-1919; pakeitimai Nr. XII-1665, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07656);

2) LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAS DĖL NACIONALINĖS ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS 2015-2021 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO (PRIIMTAS 2015-03-18; NUMERIS: 284; Nutarimas paskelbtas: TAR 2015-03-26, i. k. 04339; Priedo pakeitimai: Nr. 991, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-10, i. k. 24872).

TVIRTINU 30 Seimo narių parašus

Seimo Pirmininko pavaduotojas

Gediminas Kirkilas

2017-12-6

Seimo nariai:

1. Julius Sabatauskas

2. Petras Gražulis

3. Algimantas Salamakinas

4. Juozas Imbrasas

5. Rimas Andrikis

6. Vanda Kravčionok

7. Kęstutis Bartkevičius

8. Juozas Olekas

9. Jaroslav Narkevič

10. Česlav Olševski

11. Zenonas Streikus

12. Kęstutis Pūkas

13. Artūras Skardžius

14. Kęstutis Smirnovas

15. Juozas Varžgalys

16. Alfredas Stasys Nausėda

17. Gediminas Vasiliauskas

18. Aušra Papirtienė

19. Povilas Urbšys

20. Guoda Burokienė

21. Levutė Staniuvienė

22. Stasys Tumėnas

23. Arūnas Gumuliauskas

24. Dainius Kepenis

25. Audrys Šimas

26. Kęstutis Bacvinka

27. Robertas Šarknickas

28. Vida Ačienė

29. Leonard Talmont

30. Irina Rozova